Bananuose aptikta švino: naujas tyrimas įspėja apie galimą pavojų vaikų smegenims

Pramoninės avarijos palieka ilgalaikį pėdsaką aplinkoje – užterštos dirvos ir vanduo po daugelį metų gali grįžti į žmonių gyvenimus per maistą. Naujasis tyrimas iš Brazilijos rodo, kad bananuose, kakavoje ir manijokuose, užaugintuose po didžiulės dambos avarijos, randama pavojingų sunkiųjų metalų kiekių, keliančių ypač didelę grėsmę vaikų sveikatai.

Stambaus masto pramoninės katastrofos padariniai gali veikti aplinką dešimtmečius ir tyliai skverbtis į maisto grandinę.

Naujas tyrimas atskleidė, kad bananai, kakava ir manijokai, auginami Brazilijos regione, kuris nukentėjo dėl dambos pratrūkimo, sukaupia pavojingas sunkiųjų metalų – visų pirma švino – koncentracijas. Tai kelia ypatingą pavojų vaikų sveikatai ir smegenų vystymuisi.

Fundao katastrofos šešėlis

2015 m. lapkritį Brazilijoje įvyko viena didžiausių ekologinių katastrofų šalies istorijoje. Pratrūkus „Fundao“ atliekų saugyklos, priklausiusios bendrovei „Samarco Mineração“, dambai, į Rio Dosės upės baseiną išsiliejo daugiau kaip 50 mln. kubinių metrų toksiško dumblo.

Per šią tragediją žuvo 19 žmonių, buvo sunaikinta didelė ekosistemos dalis: žuvo žuvys, paukščiai, sunyko upės pakrančių augmenija. Katastrofą lėmė ištisas techninių trūkumų kompleksas, dėl kurio atliekos ėmė elgtis kaip skystis – taip vadinamas atliekų „sususkystėjimas“.

Praėjus metams po avarijos, jos pasekmės vis dar jaučiamos. Potvyniai išnešiojo užterštą dumblą ir dirvožemį, kuris toliau naudojamas žemės ūkiui, todėl jis tapo ilgalaikiu toksinių medžiagų šaltiniu.

Toksinai dirvožemyje ir maisto produktuose

Brazilijos ir Ispanijos mokslininkai ištyrė derlių, užaugintą užterštose vietovėse. Dirvožemyje ir augaluose nustatyta padidėjusi kadmio, chromo, vario, nikelio ir švino koncentracija.

Tyrėjai nustatė, kad šie elementai iš dirvožemio pereina į vandenį, o iš jo – į augalų šaknis, lapus ir vaisius. Bananai ir manijokai didžiąją dalį toksinų sukaupia požeminėse dalyse (šaknyse, šakniagumbiuose), tuo tarpu kakavos augalai didžiausius kiekius fiksuoja vaisiuose ir lapuose.

Nustatyta, kad vario ir švino kiekis produktuose viršijo tarptautinių organizacijų nustatytas didžiausias leistinas normas.

Didžiausia rizika – vaikams

Mokslininkai įvertino galimą užterštų produktų poveikį sveikatai. Suaugusiesiems apskaičiuota rizika pasirodė esanti palyginti nedidelė. Tačiau vaikams iki šešerių metų bananų iš užteršto regiono vartojimas akivaizdžiai viršija saugias ribas.

Vaikų organizmas yra daug jautresnis toksinėms medžiagoms: jie aktyviau jas įsisavina, be to, dar nėra iki galo susiformavę natūralūs detoksikacijos mechanizmai. Ilgalaikis švino poveikis gali sutrikdyti nervų sistemos vystymąsi, mažinti intelekto koeficientą, bloginti dėmesio koncentraciją, elgesį ir mokymosi gebėjimus.

Per didelis kadmio kiekis siejamas su inkstų pažeidimu, o didelės nikelio ir vario dozės gali sukelti toksinį kepenų ir virškinimo sistemos pažeidimą.

Ilgalaikės pasekmės ir grėsmė ateities kartoms

Mokslininkai pabrėžia, kad užteršto maisto vartojimas turi kumuliacinį, t. y. besikaupiantį, poveikį. Ilgainiui tai gali didinti onkologinių ligų riziką, nes sunkieji metalai geba pažeisti DNR struktūrą ir trikdyti ląstelių dalijimosi procesus.

Pasak tyrėjų, ekologinės katastrofos nesibaigia vien tuo momentu, kai užbaigiami gelbėjimo ir valymo darbai. Teršalai išlieka dirvoje ir vandenyje, lėtai, bet užtikrintai pereina į maisto grandinę ir tampa tylia grėsme ateities kartoms. Todėl ypač svarbu nuolat stebėti užterštas teritorijas, tikrinti jose užaugintų maisto produktų saugą ir riboti jų patekimą į rinką, ypač jei jie gali būti vartojami vaikų.