Audra gali praeiti per keliolika minučių, tačiau jos padariniai lieka gerokai ilgiau. Nuplėštas stogas, išdaužtas langas, užlietas būstas ar apgadintas automobilis gyventojams reiškia neplanuotas išlaidas.
Po stichijos svarbu neskubėti iš karto taisyti visų pažeidimų. Pirmiausia reikėtų pasirūpinti žmonių saugumu, sustabdyti tolesnę žalą ir kuo aiškiau užfiksuoti, kas nutiko bei kokie nuostoliai patirti.
Kitas žingsnis yra išsiaiškinti, kam pranešti apie žalą. Vienais atvejais reikia kreiptis į draudimo bendrovę, kitais – į sklypo savininką, atsakingą girininkiją ar skubiosios pagalbos tarnybas.
Kur pirmiausia kreiptis po audros?
Jeigu būstas, automobilis ar kitas apdraustas turtas nukentėjo nuo stipraus vėjo, krušos, liūties, žaibo ar kitų audros padarinių, apie įvykį pirmiausia reikėtų informuoti savo draudimo bendrovę.
Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ praktika rodo, kad po audrų dažnai registruojami išdaužti langai, apgadinti stogai, lietvamzdžiai, balkonų apdaila bei lauke buvę daiktai.
Nukenčia ir automobiliai. Juos gali apgadinti nuvirtę medžiai, nulūžusios šakos ar stipraus vėjo pakelti daiktai. Tokiais atvejais žalos atlyginimo galimybės priklauso nuo turimos draudimo apsaugos.
Apie žalą draudikui rekomenduojama pranešti kuo greičiau. Įprastai prašoma tai padaryti per tris darbo dienas nuo įvykio, nors po didesnių stichinių nelaimių situacijos gali būti vertinamos individualiai.
Ką padaryti prieš registruojant žalą?
Prieš susisiekiant su draudimo bendrove verta nufotografuoti arba nufilmuoti visus matomus pažeidimus. Kuo aiškiau užfiksuota situacija, tuo paprasčiau vėliau įvertinti nuostolių mastą ir aplinkybes.
Svarbu fotografuoti ne vien sugadintą turtą. Naudinga užfiksuoti ir aplink esančius audros pėdsakus – nulūžusius medžius, išblaškytus daiktus, nuplėštas konstrukcijas ar kitus matomus stichijos padarinius.
Jeigu patalpos buvo užlietos, reikėtų užfiksuoti ir vandens lygį. Tokia informacija gali padėti nustatyti įvykio mastą, ypač jei vanduo vėliau greitai nuslūgsta ir dalis požymių išnyksta.
Tačiau nereikia laukti, kol žala dar labiau padidės. Jeigu stoge atsirado anga, išdužo langas ar vanduo toliau patenka į patalpas, būtina imtis laikinų apsaugos priemonių.
Galima uždengti pažeistą stogo vietą, užkalti išdaužtą langą ar kitaip apsaugoti turtą nuo lietaus. Tokie veiksmai skirti didesniems nuostoliams sustabdyti, o ne galutiniam remontui atlikti.
Ar galima remontuoti iš karto?
Jeigu draudimo bendrovė turi įvertinti žalą, kapitalinių remonto darbų geriau nepradėti tol, kol negaunama papildomų nurodymų arba turtas nėra apžiūrėtas, jeigu tokia apžiūra reikalinga.
Išimtis taikoma situacijoms, kai delsimas akivaizdžiai didintų žalą. Pavyzdžiui, prakiurus stogui nereikėtų palikti patalpų atvirų lietui vien todėl, kad dar neatvyko žalos vertintojas.
Atliekant būtinus laikinuosius darbus verta išsaugoti pirkimo dokumentus, sąskaitas ar kitus išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Jie gali būti reikalingi vėliau vertinant dėl įvykio patirtas išlaidas.
Ką daryti, jei ant turto užvirto svetimas medis?
Situacija sudėtingesnė, kai žalą padaro medis, augęs ne nukentėjusio žmogaus sklype. Tokiu atveju svarbu pirmiausia nustatyti, kam priklauso teritorija, kurioje medis augo.
Jeigu medis augo privačiame sklype, dėl jo pašalinimo reikėtų kreiptis į to sklypo savininką. Patirtą žalą taip pat verta registruoti savo draudimo bendrovėje, jeigu turtas buvo apdraustas.
Jeigu medis augo valstybei priklausančioje teritorijoje, pavyzdžiui, miške, dėl jo pašalinimo reikėtų susisiekti su už tą teritoriją atsakinga girininkija ar kita ją prižiūrinčia institucija.
Ypač atsargiai reikia elgtis, jeigu ant nuvirtusio medžio matyti elektros laidai arba kyla įtarimas, kad jie gali būti pažeisti. Tokio medžio liesti ar bandyti patraukti negalima.
Tokiu atveju reikėtų skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešti apie pavojingą situaciją. Pirmiausia sprendžiamas žmonių saugumo klausimas, o turto tvarkymo darbai gali būti atliekami vėliau.
Kada žala dėl lietaus gali būti neatlyginta?
Po stiprios liūties vanduo į pastatą gali patekti ne vien dėl išskirtinai stipraus meteorologinio reiškinio. Kartais priežastimi tampa susidėvėjusios arba nesandarios išorinės pastato konstrukcijos.
Todėl verta iš anksto pasitikrinti savo draudimo sutarties sąlygas. Skirtingos draudimo apsaugos gali apimti nevienodas rizikas, o vandens prasiskverbimas pro išorines konstrukcijas gali būti vertinamas atskirai.
„Compensa Vienna Insurance Group“ atstovai gyventojams primena įvertinti, ar pasirinkta apsauga apima jiems aktualius atvejus. Tai ypač svarbu senesnių pastatų savininkams, kuriuose konstrukcijų nusidėvėjimas gali būti nepastebimas.
Žaibas gali sugadinti ir namų techniką
Perkūnijos metu nuostoliai neapsiriboja stogais, automobiliais ar išdaužtais langais. Žaibo iškrovos gali pažeisti televizorius, kompiuterius, telefonus, šaldytuvus, skalbimo mašinas ir kitą buitinę techniką.
Kai kuriais atvejais nukenčia ir pastato elektros instaliacija. Dėl to prieš audrą rekomenduojama elektros prietaisus ne vien išjungti, bet ir ištraukti jų kištukus iš elektros lizdų.
Jeigu po perkūnijos prietaisas nebeveikia, jo gedimą taip pat verta užfiksuoti ir apie žalą pranešti draudikui. Toliau reikėtų vadovautis draudimo bendrovės pateiktais nurodymais dėl vertinimo ar remonto.
Kaip sumažinti nuostolius dar prieš audrą?
Gavus perspėjimą apie stiprų vėją ar krušą, pravartu uždaryti langus bei balkonų duris. Iš atvirų balkonų ir terasų reikėtų patraukti vazonus, baldus, kopėčias bei kitus lengvus daiktus.
Prieš smarkią liūtį verta patikrinti latakus ir lietvamzdžius. Juose susikaupę lapai, šakos ar kitos šiukšlės gali trukdyti vandeniui nutekėti, todėl padidėja pastato užliejimo tikimybė.
Automobilius, jeigu yra galimybė, saugiau laikyti garaže arba požeminėje stovėjimo aikštelėje. Lauke paliktą transporto priemonę reikėtų statyti kuo toliau nuo medžių, elektros stulpų ir kelio ženklų.
Artėjant audrai verta pasirūpinti ir žibintuvėliu bei patikrinti jo baterijas – stiprus vėjas ar žaibas gali sutrikdyti elektros tiekimą. Tokia nedidelė atsarga gali labai praversti.
Saugumas ir greitas žalos fiksavimas
Po audros svarbiausia pirmiausia įsitikinti, kad aplinkoje nėra tiesioginio pavojaus žmonėms. Pavojingų elektros laidų, nestabilių konstrukcijų ar ant jų užvirtusių medžių savarankiškai liesti nereikėtų.
Kai situacija saugi, žalą reikia kuo išsamiau užfiksuoti, apsaugoti turtą nuo tolesnio gadinimo ir susisiekti su draudiku. Kuo anksčiau perduodama reikalinga informacija, tuo greičiau gali prasidėti nuostolių vertinimas.
Jeigu žalą sukėlė medis iš svetimo sklypo, papildomai reikia kreiptis į tos teritorijos savininką, o valstybinėje teritorijoje – į atsakingą instituciją. Pavojingais atvejais pirmasis numeris visuomet yra 112.
Audros išvengti ne visada įmanoma, tačiau tinkamas pasirengimas ir aiškūs veiksmai po stichijos padeda sumažinti nuostolius. Svarbiausia neforsuoti remonto, išsaugoti įrodymus ir laiku informuoti atsakingas šalis.
