Atskleidė tiesą apie keptuves: kuri tarnaus dešimtmečius, o kurią mesite jau po metų?
Planuojate pirkti naują keptuvę ar peržiūrite senas? Verta iš anksto žinoti, kuri keptuvė iš tiesų geriausiai pasiteisina kasdienėje virtuvėje ir kuo skiriasi populiariausi variantai.
Daugumos virtuvėje galima rasti kelias skirtingas keptuves: vieną nepridegančią, kitą – seną ketaus, o dar viena kartais būna tokia, kurios kilmės net nebeprisimename. Tvarkantis virtuvę svarbu suprasti, ką galima drąsiai išmesti, o ką geriau pasilikti. Renkantis keptuvę šeimai norisi, kad ji būtų patogi, gerai keptų, o naudojimas nekeltų abejonių dėl sveikatos.
Nepridegančios keptuvės (tefloninės ar keraminės) dažnai gelbsti darbo dienomis, kai reikia greitai iškepti varškėčius ar omletą beveik be riebalų. Pagrindinis jų privalumas – maistas lengvai neprilimpa. Tačiau tokios keptuvės yra gana lepios: jos nemėgsta perkaitinimo, metalinių įrankių, o jų tarnavimo laikas paprastai nėra ilgas – po metų ar dvejų danga gali pradėti luptis. Todėl tai labiau „vartojamas“ daiktas, tinkamas trumpesniam laikotarpiui, bet ne dešimtmečiams.
Plieninės keptuvės dažniausiai vilioja tuos, kurie nori išgauti restoraninę plutelę, pavyzdžiui, kepant sultingą kepsnį. Jos ilgaamžės, nebijo įbrėžimų ir nereaguoja su maistu. Vis dėlto plienui reikia įgūdžių: jei keptuvė neįkaitinama tinkamai, maistas gali prilipti taip, kad atplėšti bus sunku. Tai puikus įrankis mėgstantiems gaminti ir eksperimentuoti, bet ne visada patogiausias pasirinkimas greitai vakarienei po darbo.
Ketaus keptuvė – savotiška klasika. Kaskart kepant aliejus pamažu užpildo mikroporas, todėl susiformuoja natūralus nepridegantis sluoksnis, kuris nebijo nei peilių, nei šakučių. Ketaus keptuvė gerai kaupia karštį, todėl kepimas būna tolygesnis. Pagrindiniai minusai – svoris ir priežiūra: jos negalima plauti indaplovėje, nerekomenduojama naudoti agresyvios chemijos, todėl dažniausiai tenka plauti atsargiai rankomis.
Kurią keptuvę rinktis, kiekvienas sprendžia pagal savo poreikius. Vis dėlto, nors plieninė keptuvė reikalauja daugiau praktikos, būtent ji dažnai laikoma lydere dėl ilgaamžiškumo ir galimybių virtuvėje.
