Arktis šyla, o mes šąlame: paaiškino, kodėl pavasaris tapo toks nenuspėjamas

Pavasaris tradiciškai laikomas pereinamuoju metų laiku, todėl šiltesnės ir vėsesnės bangos jame yra įprastos. Vis dėlto šiemet daug kur Europoje, taip pat ir mūsų regione, vėsa bei šalnų rizika kartojasi dažniau, nei žmonės tikisi.

Mokslininkai pabrėžia, kad tokie epizodai savaime nereiškia, jog globalus atšilimas sustojo. Ilgalaikės klimato tendencijos vertinamos pagal daugiamečius duomenis, o pavienės šaltos savaitės yra orų, o ne klimato, svyravimai.

Kas sieja vėsą ir Arktį?

Viena iš priežasčių, kodėl pavasarį šaltas oras gali lengviau pasiekti pietesnes platumas, siejama su sparčiai šylančia Arktimi. Kai Arktis šyla greičiau nei vidutinėse platumose esantys regionai, silpnėja temperatūrų kontrastas tarp pusiaujo srities ir ašigalio.

Mažėjant šiam kontrastui, atmosferos cirkuliacija gali tapti labiau banguota, o šaltos oro masės kai kuriais atvejais „prasimuša“ toliau į pietus. Vietoje tai juntama kaip vėsesnės dienos, staigesni temperatūros kritimai naktimis ir didesnė pavasarinių šalnų tikimybė.

Kodėl šalnos pavojingesnės nei anksčiau

Šalnos tampa ypač žalingos tada, kai po ankstyvos šilumos augalai jau būna pradėję vegetaciją, o soduose formuojasi žiedai ar užuomazgos. Tokiu metu net kelių laipsnių šalčio epizodai naktį gali lemti reikšmingus nuostolius sodininkystėje ir uogininkystėje.

Tradicijoje dažnai minimi vadinamieji šaltesni gegužės vidurio laikotarpiai, tačiau pastaraisiais metais fiksuojama, kad vėsesni įsiveržimai gali pasitaikyti ir vėliau. Tai didina riziką, nes augalai tuo metu būna labiau pažengę, o pažeidimų pasekmės tiesiogiai atsiliepia derliui.

Silpnesnis derlius reiškia ir didesnį kainų spaudimą, ypač jautriuose segmentuose, pavyzdžiui, minkštųjų vaisių ir uogų. Be to, auganti orų nepastovumo rizika apsunkina ūkių planavimą, draudimo kaštus ir ilgalaikes investicijas į sodus.

Orai ir klimatas nėra tas pats

Ekspertai primena, kad orai apibūdina tai, kas vyksta konkrečią dieną ar savaitę, o klimatas yra tipinių sąlygų vidurkis per ilgesnį laiką. Vertinant klimato pokyčius svarbu žiūrėti ne į pavienes anomalijas, o į tai, kaip dažnai jos kartojasi ir ar keičiasi jų intensyvumas.

Praktiškai tai reiškia, kad vėsesnis pavasario laikotarpis gali sutapti su bendru planetos šiltėjimu. Šylant klimatui daugėja ir šilumos rekordų, ir ekstremalių svyravimų, todėl vis dažniau prireikia aiškesnio atskyrimo, kada kalbame apie trumpalaikius orus, o kada apie ilgalaikes tendencijas.

Sinoptikai ragina sekti trumpalaikes prognozes ir įspėjimus apie šalnas, ypač naktimis, kai dangus giedras ir vėjas silpnas. Tokios sąlygos palankios stipresniam žemės paviršiaus atšalimui, todėl net ir gana šilta diena negarantuoja, kad naktį nebus šalnos.