Vasario 4 d. Trumpo administracija surengė kritinių mineralų aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvavo 55 valstybės. Susitikime siūlyta nustatyti kainų grindis ir pritraukti dideles JAV privataus kapitalo investicijas, siekiant sumažinti priklausomybę nuo Kinijos ir užtikrinti stabilų svarbiausių žaliavų tiekimą JAV gamintojams.
JAV prekybos atstovo tarnybos duomenimis, Europos Sąjunga, Japonija ir Meksika sutarė su Jungtinėmis Valstijomis dėl naujų politikos priemonių, įskaitant kainų grindis, kurios padėtų spręsti kritinių mineralų tiekimo grandinės pažeidžiamumus. Šios šalys taip pat įsipareigojo siekti teisiškai privalomo daugiašalio susitarimo dėl prekybos kritiniais mineralais.
„Šiandien tarptautinė kritinių mineralų rinka neveikia,“ – vasario 4 d. atidarydamas aukščiausiojo lygio susitikimą sakė viceprezidentas JD Vance’as. – „Nuosekliai investuoti beveik neįmanoma, ir taip bus tol, kol kainos liks nepastovios ir nenuspėjamos.“
Vance’as paragino susitikimo dalyvius – užsienio valstybių pareigūnus – padėti sukurti stabilią investicinę aplinką. Jis pristatė idėją apie „preferencinės prekybos centrą kritiniams mineralams, apsaugotą nuo išorinių trikdžių“, aiškiai parodydamas, kad Jungtinės Valstijos siekia koordinuoto susitarimo dėl kainų grindų.
Kainų grindys kritinių mineralų pramonėje jau seniai svarstomos kaip priemonė apsaugoti ne Kinijos įmones nuo situacijų, kai ši Azijos valstybė užverčia rinką žaliavomis ir sumažina Vakarų įmonių pelningumą.
JAV ir jos prekybos partneriai jau kelis mėnesius ieško bendrų sprendimų, kaip sumažinti pasaulinių tiekimo grandinių priklausomybę nuo Kinijos. Vieši pagrindinių JAV partnerių pareiškimai ir atviras kainų grindų aptarimas rodo, kad artėjama prie konkretaus susitarimo.
JAV ir ES įsipareigojo per artimiausias 30 dienų pasirašyti supratimo memorandumą, kuriuo bus siekiama sustiprinti kritinių mineralų tiekimo grandinių saugumą. JAV ir Meksikos susitarime taip pat numatyta nustatyti abipusio intereso kritinius mineralus ir išnagrinėti galimas kainų grindis metalų importui, nurodoma JAV prekybos atstovo tarnybos informacijoje. Šis susitarimas rengiamas artėjant numatytai Jungtinių Valstijų, Meksikos ir Kanados laisvosios prekybos susitarimo peržiūrai, kuri per antrąją Trumpo kadenciją gali būti iš esmės pakeista.
Savo kalboje Vance’as kritinių mineralų rinką apibūdino kaip iškreiptą: dėl kainų svyravimų nutraukiami kasybos ir perdirbimo projektai. Jis taip pat pabrėžė, kad administracija turi 100 mlrd. JAV dolerių dydžio skolinimo įgaliojimus kritinių mineralų srityje.
Šie pasisakymai papildė prezidento Donaldo Trumpo vasario 2 d. paskelbtus planus sukurti beveik 12 mlrd. JAV dolerių vertės kritinių mineralų atsargų rezervą – dar vieną priemonę, kuria siekiama paremti JAV gamintojus. Administracijos projektas „Project Vault“ skirtas „užtikrinti, kad Amerikos verslai ir darbuotojai niekada nenukentėtų dėl bet kokių trūkumų“, sakė Trumpas Baltuosiuose rūmuose.
Planuojama, kad šis rezervas bus finansuojamas iš 1,67 mlrd. JAV dolerių privataus kapitalo ir rekordinės 10 mlrd. JAV dolerių paskolos iš Eksporto–importo banko. Pastarojo vadovas naująją schemą apibūdino kaip „unikaliai amerikietišką“ mechanizmą, paremtą valstybės vadovaujamu privataus finansavimo pritraukimu.
„Svarbiausia, kad mes pritraukiame JAV privataus kapitalo dalyvavimą“, – vasario 4 d. duotame interviu televizijai sakė „Ex-Im“ vadovas Johnas Jovanovičius. Anot jo, bankas turi „garantijas dėl paskolų grąžinimo, puikų kredito rizikų krepšelį ir fizines atsargas, iš kurių bus uždirbamos palūkanos“.
JAV siekis mažinti priklausomybę nuo Kinijos nėra naujas, tačiau jis tapo dar aktualesnis pernai, kai Pekinas paskelbė eksporto apribojimus vadinamosioms retosioms žemėms. Trumpas ir Xi Jinpingas pernai spalį pasiekė prekybos paliaubas, kuriomis šių priemonių įgyvendinimas buvo atidėtas metams.
Vasario 4 d. Trumpas telefonu kalbėjosi su Xi. JAV prezidentas socialiniuose tinkluose pranešė, kad pokalbis buvo „ilgas ir išsamus“ ir apėmė prekybos klausimus. Jis taip pat išreiškė lūkestį balandį apsilankyti Kinijoje.
Vasario 4 d. vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime JAV pareigūnai stengėsi tiesiogiai neišskirti Kinijos, tačiau valstybės sekretorius Marco Rubio pažymėjo, kad kritinių mineralų tiekimas yra „labai koncentruotas vienos šalies rankose“.
„Blogiausiu atveju tai gali tapti geopolitinio spaudimo ir svertų įrankiu, bet taip pat reiškia ir didelį pažeidžiamumą bet kokiems trikdžiams, pavyzdžiui, pandemijai“, – sakė Rubio spaudos konferencijoje.
Tarptautinės energetikos agentūros, įsikūrusios Paryžiuje, duomenimis, Kinijoje sutelkta daugiau kaip 90 % pasaulinių retųjų žemių ir nuolatinių magnetų perdirbimo pajėgumų. Antroje vietoje esančiai Malaizijai tenka vos 4 %. Sparčiai besiplečiantis dirbtinio intelekto sektorius dar labiau didina kritinių mineralų, naudojamų duomenų centruose ir aukštos kokybės mikroschemose, paklausą.
„Viskas geografiškai koncentruota Kinijoje, ir tai nėra vertinamasis teiginys – tai objektyvus faktas“, – vasario 3 d. kalbėdamas su žurnalistais teigė Ekonomikos reikalų valstybės sekretoriaus pavaduotojas Jacobas Helbergas. – „Galiausiai šalys nori diversifikuoti ir sumažinti tiekimo grandinių riziką, o tai savaime reiškia, kad reikia atsisakyti vienintelio pažeidžiamumo taško.“
Šis aukščiausiojo lygio susitikimas ir naujoji iniciatyva tęsia ankstesnių administracijų pastangas, įskaitant pirmosios Trumpo kadencijos metu pradėtą JAV energetinių išteklių valdymo iniciatyvą ir Bideno administracijos įgyvendintą Mineralų saugumo partnerystę.
Vasario 4 d. deryboms pirmininkauja Rubio. Susitikime daugiausia dalyvauja užsienio reikalų ministrai ir kiti diplomatai, tačiau diskusijose aktyviai dalyvauja ir iždo sekretorius Scottas Bessentas bei prekybos atstovas Jamiesonas Greeris.
