Ar legendinis muškietininkas egzistavo tikrovėje? Archeologai mano aptikę d’Artanjano kapą

Prancūzų rašytojo Alexandre’o Dumas 1844 m. nuotykių romanas Trys muškietininkai nebuvo vien fantazija.

Kiekvienas pagrindinis veikėjas turėjo realų XVII a. Prancūzijos kareivį kaip prototipą. Dabar archeologai skelbia galbūt aptikę ketvirtojo ir bene garsiausio jų bendražygio – d’Artanjano – palaikus. Manoma, kad jie galėjo būti palaidoti po bažnyčia Nyderlanduose.

D’Artanjanas iš tiesų buvo nedidelio rango bajoras Charles’is de Batz de Castelmore d’Artagnan, Liudviko XIV muškietininkų kapitonas. Jo palaikai buvo dingę daugiau kaip 350 metų – nuo 1673 m. birželio, kai per Mastrichto apgultį jis žuvo, kaip teigiama, nuo muškietos šūvio į kaklą.

Po vieta, kur anksčiau stovėjo altorius „Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčioje“ Wolderio rajone Mastrichte, archeologai rado žmogaus griaučius, kurie gali priklausyti legendiniam muškietininkui. Vis dėlto tyrėjai neskuba daryti galutinių išvadų, kol tapatybė nebus patvirtinta DNR palyginimu su d’Artanjano giminės linija.

„Tai tapo tikrai aukščiausio lygio tyrimu – norime būti visiškai tikri, arba kiek įmanoma tikresni, ar tai yra garsusis muškietininkas, kuris žuvo čia, netoli Mastrichto“, – agentūrai „Reuters“ sakė archeologas Wimas Dijkmanas.

Pasak jo, galimo kapo paieškos truko 28 metus. Viena iš svarbių užuominų – Liudviko XIV tikėjimas: Saulės karalius buvo Romos katalikas, o d’Artanjanas priklausė artimiausiam jo karininkų ratui.

Vasaros kaitroje gabenti žuvusiojo kūną atgal į Prancūziją būtų buvę sudėtinga, todėl neatmetama, kad jis buvo garbingai palaidotas pašventintoje žemėje netoli žūties vietos.

„Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia“ seniai buvo laikoma vienu realiausių variantų. Ji stovi netoli vietos, kur buvo įsikūrusi prancūzų kariuomenė, o istorikės Odile Bordaz teigimu, iš mūšio negrįžę aukšto rango asmenys paprastai būdavo laidojami artimiausioje bažnyčioje.

Vis dėlto ilgą laiką trūko dokumentų – bažnyčios registras buvo dingęs, o istoriniuose pastatuose negalima vykdyti kasinėjimų be rimtos priežasties. Todėl klausimas liko atviras.

Situacija pasikeitė, kai bažnyčioje ėmė sėsti gruntas: dalis grindų pasislinko, suskilo plytelės. Atliekant remonto darbus ir buvo aptikti kaulai.

„Bažnyčioje viena grindų dalis įgriuvo, o remonto metu aptikome skeletą“, – Nyderlandų žiniasklaidai pasakojo diakonas Josas Valke. „Iškart paskambinau Wimui, nes jis su d’Artanjanu dirba jau daugiau kaip 20 metų.“

Atsargiai, kaulą po kaulo, archeologas atidengė palaikus, kurie, sprendžiant iš situacijos, nuo palaidojimo buvo nepajudinti – jie gulėjo po altoriumi.

Nors kaukolė buvo smarkiai apgadinta, likę kaulai išliko stebėtinai geros būklės. Be to, atsirado ir papildomų ženklų, leidžiančių spėti, kas galėjo būti palaidotas.

„Jis palaidotas po altoriumi, pašventintoje žemėje. Kape buvo prancūziška to meto moneta (datavimas – 1660 m.). O kulka, kuri jį nužudė, buvo krūtinės lygyje. Būtent taip, kaip aprašyta istorijos šaltiniuose. Požymiai labai stiprūs“, – teigė J. Valke.

Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad karo laikotarpiu rasta kulka ir moneta savaime dar nereiškia, jog palaikai tikrai priklauso Charles’iui de Batz de Castelmore d’Artagnan.

Iš žandikaulio kaulo buvo paimtas DNR mėginys. Jį planuojama palyginti su d’Artanjano tėvo giminės palikuonių genetine medžiaga – jie sutiko prisidėti prie tyrimo.

Atsakymo, panašu, ilgai laukti nereikės.

„Labai laukiu oficialaus patvirtinimo – jis turėtų pasirodyti per kelias savaites“, – Nyderlandų žiniasklaidai sakė W. Dijkmanas. „Šiuo metu vyksta įvairios analizės ir tyrimai tiek šalyje, tiek užsienyje. Norime būti visiškai tikri, kad tai d’Artanjanas.“