Ar karas pasieks Europą? „ChatGPT“ ir „Claude“ įvardijo šalis, kurioms gresia didžiausias pavojus
Karas Ukrainoje daugeliui europiečių išlieka itin jautri tema, tačiau vis dažniau keliama prielaida, kad konfliktas gali turėti ir platesnių pasekmių. Vokietijoje jaunuoliams siūloma pildyti specialias Bundesvero anketas apie galimą tarnybą, o Lenkija pradeda suaugusiųjų karinio pasirengimo kursus. Ukrainos diplomatas Valerijus Čalyj yra teigęs, kad kai kurioms Europos šalims karo realybė gali tapti artimesnė, nei manyta iki šiol.
Šiame tekste pateikiami dirbtinio intelekto sugeneruoti svarstymai apie galimus scenarijus, jų laiką ir rizikos zonas. Medžiaga yra pramoginio pobūdžio ir nėra laikoma patikimu informacijos šaltiniu. Nors mašininio mokymosi sistemos gali analizuoti viešai prieinamus duomenis, remtis tokiais „prognozėmis“ priimant sprendimus, susijusius su sveikata, saugumu ar finansais, nerekomenduojama. Prieš priimant bet kokius sprendimus verta konsultuotis su patikimais šaltiniais ar specialistais.
Dirbtinis intelektas „ChatGPT“ pateikė analitinį vertinimą, ar apskritai įmanomas karinis konfliktas Europoje ir kada jis galėtų prasidėti. Jo teigimu, artimiausiais metais plataus masto Rusijos karas prieš Europos valstybes yra mažai tikėtinas dėl kelių veiksnių.
Vis dėlto „ChatGPT“ nurodo, kad viešojoje erdvėje pasigirsta NATO atstovų ir įvairių ekspertų vertinimų, jog Rusija teoriškai galėtų būti pasirengusi panaudoti jėgą per artimiausius 5–7 metus.
Pasak dirbtinio intelekto, rizikų esama, tačiau scenarijus, kai „rytoj tankai būtų Paryžiuje“, laikomas neįmanomu. Net jei įtampa peraugtų į atvirą konfliktą, jis greičiau būtų riboto masto: vietinės provokacijos, diversijos, smūgiai energetikos sistemoms ar kibernetinės atakos. Taip pat teigiama, kad didžiausia tikėtina rizika – bandymas „patikrinti NATO 5 straipsnį“.
Jeigu konfliktas vis dėlto įvyktų, „ChatGPT“ didžiausios rizikos zonoje įvardija Baltijos šalis ir rytinę Lenkijos dalį dėl geografinio artumo Rusijai ir strateginės šių teritorijų svarbos. Suomija, Rumunija ir Vokietija priskiriamos „oranžinei“ – vidutinės rizikos – zonai: jose labiau tikėtinos ne tiesioginės kovos, o diversijos bei kibernetinės atakos. Santykinai saugesnėmis, dirbtinio intelekto vertinimu, laikomos Ispanija, Portugalija ir dalis Italijos, nes jos yra toliau nuo potencialios fronto linijos.
Kitas dirbtinis intelektas – „Claude“ – taip pat pateikė savo vertinimą. Jis iš esmės sutinka, kad tiesioginis puolimas 2026–2029 metais yra mažai tikėtinas, tačiau, atsižvelgdamas į kai kurių pareigūnų pareiškimus, teigia, jog Rusija galėtų būti pasirengusi kariniam konfliktui su NATO per 5–10 metų nuo karo Ukrainoje pabaigos. Pagal tokį scenarijų, bet kokia invazija į Europos valstybių teritorijas esą labiau tikėtina tik po visiško karo Ukrainoje užbaigimo.
Jei būtų realizuotas būtent toks scenarijus, „Claude“ manymu, pirmiausia nukentėtų Baltijos šalys (Lietuva, Latvija ir Estija), Lenkija ir Suomija. Vokietija ir Skandinavijos regionas galėtų tapti kritinės infrastruktūros atakų taikiniais.
„Claude“ taip pat akcentuoja, kad „klasikinis“ karas Europoje per artimiausius 3–5 metus mažai tikėtinas, nes, jo vertinimu, Rusija šiuo metu tam nėra pakankamai pajėgi nei fiziškai, nei ekonomiškai. Vis dėlto plataus masto invazijos scenarijus, jeigu toks apskritai įvyktų, jo prognozėje siejamas su maždaug 2030 metais.
