Antropologai šiuo metu atlieka itin svarbius tyrimus, skirtus seniausiems žinomiems geometriniams raštams, kada nors aptiktiems mokslo istorijoje. Jų amžius siekia daugiau kaip 60 tūkst. metų. Dar įspūdingiau tai, kad šie raižiniai aptikti ant stručio kiaušinių lukštų, rastų Pietų Afrikoje ir Namibijoje.
Šiuos neeilinius duomenis pateikė Bolonijos universiteto mokslininkai, bendradarbiaujantys su kelių kitų institucijų atstovais. Kartu jie išsamiai išanalizavo 112 stručio kiaušinių lukšto fragmentų, kilusių iš trijų svarbiausių archeologinių vietovių: Diepkloof Rock Shelter ir Klipdrift Shelter Pietų Afrikos Respublikoje bei Apollo 11 urvo Namibijoje. Manoma, kad šie fragmentai iš pradžių buvo naudojami kaip nešiojami vandens indai, tačiau jų paviršiuje išlikusios išraižytos linijos seniai patraukė tyrėjų dėmesį kaip kažkas gerokai daugiau nei atsitiktiniai įbrėžimai.
Pasitelkus naujus, iki šiol tokio senumo radiniams netaikytus geometrinius ir statistinius analizės metodus, paaiškėjo, kad šie ženklai nėra nei improvizuoti, nei atsitiktiniai. Priešingai – beveik 80–90 procentų tirtų raštų pasižymi aiškia erdvine organizacija: pasikartojančiomis lygiagrečių linijų grupėmis, taisyklingais, maždaug 90 laipsnių kampais, tinklelio tipo kompozicijomis ir rombiniais raštais. Nepaisant išlenkto lukšto paviršiaus, tyrėjams pavyko atkurti linijų trajektorijas ir tarpusavio ryšius.
Mokslininkai šį taisyklių rinkinį apibūdina kaip savotišką geometrinę „gramatiką“ – tai organizuotas vizualinis mąstymo būdas, kuriame linijos ir kampai planuojami ir kartojami pagal tam tikras nuoseklias taisykles. Tokie motyvai, kaip pasikartojantys stačiajai kampai, vienodo pločio juostos ar reguliarūs tinklelio raštai, rodo, kad šių ženklų kūrėjai prieš pradedami raižyti turėjo aiškų planą arba erdvinę struktūrą galvoje.
Įrodymai iš Namibijos ir Pietų Afrikos – senesni nei 60 tūkst. metų
Nors mokslininkai negali visiškai tiksliai pasakyti, kokią prasmę šie ženklai turėjo juos sukūrusiems žmonėms, pabrėžiama, kad jų egzistavimas liudija labai aukštą to meto Homo sapiens pažintinį lygį ir gebėjimą abstrakčiai mąstyti dar prieš 60 tūkst. metų. Linijų ir kampų organizavimas pagal nustatytas erdvines taisykles yra ne tik rankų darbo įgūdis – tai taip pat planavimo, atminties ir nuoseklaus mąstymo pavyzdys. Būtent tokie gebėjimai vėliau tapo pagrindu sudėtingesnėms simbolinėms sistemoms: menui, matematikai ir raštui.
Ant stručio kiaušinių lukštų aptikti geometriniai raštai šiandien laikomi vienais seniausių žinomų materialių įrodymų apie sąmoningai kuriamą, organizuotą grafiką ir abstraktų mąstymą ankstyvųjų žmonių visuomenėse. Jie rodo, kad gerokai anksčiau, nei atsirado popierius, rašymo priemonės ar sudėtingi ženklo užrašymo būdai, mūsų protėviai jau mokėjo naudoti erdvines taisykles tam, kad sukurtų pasikartojančius ir apgalvotus raštus. Tai – itin svarbus elementas siekiant suprasti žmogaus kultūros ir mąstymo evoliuciją.
