Antrasis nėštumas, kaip rodo nauji tyrimai, keičia moters smegenis savitu būdu, kuris nėra vien pirmojo nėštumo pakartojimas.
Lyginant moteris, laukiančias pirmagimio, turinčias antrą nėštumą ir tas, kurios dar niekada nebuvo gimdžiusios, Nyderlandų mokslininkų komanda užfiksavo smegenų audinio pokyčius, rodančius natūralų „suderinimąsi“. Manoma, kad taip smegenys ruošiamos antrajam vaikui auginti.
Šis darbas remiasi ankstesniais tų pačių mokslininkų tyrimais, kurie atskleidė, kad pirmasis nėštumas gali lemti reikšmingus pokyčius vadinamajame smegenų „numatytojo veikimo tinkle“. Šis tinklas atsakingas už savistabą, savęs suvokimą ir socialinę sąveiką.
„Dauguma moterų bent kartą gyvenime pastoja, tačiau tik dabar pradedame iš tiesų aiškintis, kaip tai paveikia moters smegenis,“ – sako Amsterdamo universiteto medicinos centro neurologė Elseline Hoekzema.
„Kiekvienas nėštumas palieka unikalų pėdsaką moters smegenyse.“
Tyrėjai analizavo 30 moterų smegenų skenavimus prieš antrąjį nėštumą ir po jo, juos lygino su 40 moterų, prieš ir po pirmojo nėštumo, skenavimais bei 40 niekada negimdžiusių moterų duomenimis.
Nustatyta, kad antrasis nėštumas taip pat sukelia pokyčių „numatytojo veikimo tinkle“, tačiau jie ne tokie ryškūs, kaip pirmojo nėštumo metu. Moterims, laukiančioms antrojo vaiko, didžiausi pokyčiai pastebėti smegenų srityse, atsakingose už reakciją į regimuosius ir garsinius dirgiklius bei dėmesio nukreipimą.
Tyrimo autoriai teigia, kad antrasis nėštumas pakeičia moters smegenis ir unikaliai veikia pilkosios smegenų medžiagos struktūrą, nervinių tinklų organizaciją bei baltosios medžiagos takus.
Mokslininkai taip pat užfiksavo reikšmingą pilkosios medžiagos tūrio sumažėjimą tiek per pirmą, tiek per antrą nėštumą. Jie tai aiškina padidėjusia neuroplastiškumu – tai yra prisitaikymo ir persitvarkymo procesais, panašiais į vykstančius paauglystėje, o ne neurodegeneracija ar smegenų nykimu.
Bendra antrojo nėštumo „nuotrauka“ rodo smegenis, kurios iš dalies pakartoja pirmojo nėštumo metu vykusius prisitaikymus, tačiau kartu patiria papildomą „patobulinimą“, galimai reikalingą tam, kad būtų galima pasirūpinti jau dviem, o ne vienu vaiku.
„Panašu, kad per antrąjį nėštumą smegenys labiau keičiasi tinkluose, susijusiuose su reakcija į jutiminius dirgiklius ir dėmesio kreipimu,“ – aiškina tyrimo pirmoji autorė, neurologė Milou Straathof iš Amsterdamo universiteto medicinos centro.
„Tokie procesai gali būti labai naudingi, kai tenka rūpintis keliomis atžalomis vienu metu.“
Naujausi rezultatai dera su ankstesniais 2024 metų tyrimais, kurie parodė, kad nėštumas gali sumažinti pilkosios medžiagos tūrį ir pagerinti ryšius tarp neuronų – tai laikoma dar vienu ženklu, kad smegenys „smulkiai derinasi“ prie naujų vaidmenų ir atsakomybių.
Nors moters smegenų pokyčiai nėštumo metu dar gana menkai ištirti, panašu, kad šie pakitimai nebūtinai yra vienodi per kiekvieną nėštumą. Kiekvienas nėštumas sukelia savitų struktūrinių ir funkcinių pokyčių.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dėl etinių priežasčių smegenų skenavimai nebuvo atliekami nėštumo metu, o tiriamųjų moterų skaičius buvo palyginti nedidelis. Ateities tyrimai turės detaliau išnagrinėti šiuos pokyčius, įskaitant tai, kaip juos lemia moters amžius ar kiti veiksniai.
Net ir turėdamas tam tikrų apribojimų, šis darbas gerokai praplečia mūsų supratimą apie nėštumą. Naudodami anketas ir kitus vertinimo metodus, mokslininkai parodė, kad smegenų prisitaikymai susiję su mamos ir kūdikio ryšiu bei su peripartumine depresija – tai yra depresija nėštumo metu arba netrukus po gimdymo.
Gauta duomenų, kad smegenų struktūriniai ir funkciniai pokyčiai gali būti tiesiogiai susiję su moters psichikos sveikata. Ilgainiui ši informacija galėtų padėti gerinti nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų priežiūrą bei psichologinį palaikymą, nepriklausomai nuo to, ar tai pirmasis, ar jau antras (ar dar vėlesnis) nėštumas.
„Šios žinios gali padėti geriau atpažinti ir suprasti motinų psichikos sveikatos sutrikimus,“ – pabrėžia Hoekzema. – „Turime suprasti, kaip smegenys prisitaiko prie motinystės.“
