Vyriausybė imasi pertvarkos: keisis ugniagesių komandų tinklas Lietuvoje
Vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma optimizuoti ugniagesių komandų tinklą šalyje, didinti baudas už priešgaisrinių taisyklių pažeidimus.
Ministrų kabinetui pritarus šiems pakeitimams, įstatymų projektai bus teikiami Seimui.
Teisės aktų pataisas parengusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo dabar galiojantį Priešgaisrinės saugos įstatymą pervadinti į Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų įstatymą ir taip teisiškai įtvirtinti realią situaciją dėl atsakomybių, gesinant gaisrus.
Anot VRM, nauja įstatymo redakcija siekiama aiškiai įteisinti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamus žmonių ir turto gelbėjimo darbus, nustatyti gaisrų prevencijos organizavimo sistemą, kurioje dalyvautų valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos bei visuomenė, o vidaus reikalų ministrui būtų pavesta tvirtinti valstybinį gaisrų prevencijos veiksmų planą.
Poreikis atnaujinti dabartinį teisinį reguliavimą grindžiamas Vyriausybės programa, kurioje numatyta siekti geresnio reagavimo į įvykius, racionalesnio ugniagesių gelbėtojų komandų ir savivaldybių ugniagesių komandų išdėstymo ir jų sukomplektavimo. Pažymima, kad nuo 2019 metų gelbėjimo darbų skaičius viršija gaisrų gesinimo darbų skaičių, tačiau galiojančiame įstatyme iki šiol nėra nuostatų dėl priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ne gaisro metu atliekamų gelbėjimo darbų.
Įstatymų projektais siekiama tobulinti ugniagesių gelbėtojų komandų tinklą šalyje. Lietuvoje priešgaisrinių pajėgų tinklą sudaro 269 savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandos ir 93 valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių komandos. Pažymėtina, kad pajėgų išdėstymas iki šiol grindžiamas istoriniu principu. Įstatymų pakeitimais numatoma sudaryti sąlygas šį tinklą tobulinti remiantis rizikos vertinimu ir objektyviais kriterijais. Valstybinės ir savivaldybių priešgaisrinių pajėgų skaičių ir išsidėstymą teritorijoje siūloma pavesti nustatyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriui.
Įstatymų pakeitimais taip pat griežtinama administracinė atsakomybė už priešgaisrinės saugos reikalavimų ar taisyklių pažeidimus, nes, VRM vertinimu, dabar galiojančios baudos daugelį metų neperžiūrėtos, yra tapusios neadekvačiai mažos ir neatgrasančios nuo pažeidimų.
Kaip numatoma siūlomose Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisose, už priešgaisrinių miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus asmenims grėstų bauda nuo 60 iki 260 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 140 iki 1,4 tūkst. eurų.
ANK projekte numatyta, kad už saugos reikalavimų nesiėmimą, pastebėjus durpynų gaisrą jų savininkams, naudotojams, valdytojams ar darbuotojams grėstų bauda nuo 300 iki 600 eurų, už durpynų deginimą asmenys būtų baudžiami bauda nuo 500 iki 800 eurų. Už šį nusižengimą įmonių vadovai ir kiti ataskingi asmenys būtų baudžiami baudomis nuo 600 ir 2 tūkst. eurų.
Pagal projektą, geležinkelių, vidaus vandenų, jūrų ir oro transporto priešgaisrinės apsaugos saugos taisyklių pažeidimas asmenims užtrauktų baudą nuo 70 iki 280 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 140 iki 1 tūkst. eurų baudą.
Priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio gali kilti arba kilo gaisras, sprogimas, užtrauktų baudą asmenims nuo 150 iki 400 eurų, įstaigų vadovams – nuo 300 iki 2 tūkst. eurų.
Įstatymų projektais VRM taip apt siūlo suteikti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams teisę, naudojant vaizdo ir garso įrašymo įrangą, fiksuoti svarbius įrodymus, patikrinimų eigą ir kitą su priešgaisrinės priežiūros įgyvendinimu susijusią informaciją.
Jei pakeitimams pritartų ir parlamentas, įstatymų pataisos įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d.
Numatyta, kad 2027–2029 m. laikotarpiu, atsiradus galimybei skirti papildomų lėšų, įstatymui įgyvendinti papildomai būtų skiriama 11,82 mln. eurų. Šios lėšos būtų skirtos gelbėjimo įrangai, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų stiprinimui, prevencinėms veikloms ir bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis.
