Rusija sumokėjo milžinišką kainą: sankcijoms apeiti išleista 130 mlrd. dolerių
Sankcijos jau padarė didelę žalą Rusijos ekonomikai, o siekdama apeiti apribojimus ir įsigyti uždraustas Vakarų prekes, 2022–2025 m. Rusija išleido dar 130 mlrd. JAV dolerių, pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.
„Latvijos saugumo tarnyba (SAB) paviešino Rusijos vyriausybinių institucijų vidinius skaičiavimus: nepaisant Maskvos viešai skelbiamų pareiškimų apie „sėkmingą adaptaciją“, oficialūs šalies asmenys pripažįsta, kad sankcijos jau padarė – ir toliau daro – milžinišką žalą ekonomikai“, – teigiama pranešime.
Vien tik 2022–2025 m. laikotarpiu Rusija buvo priversta išleisti papildomus 130 mlrd. JAV dolerių – maždaug po 32,5 mlrd. JAV dolerių per metus, – kad apeitų sankcijas ir įsigytų uždraustas Vakarų prekes, kurias ji kadaise daug pigiau pirkdavo tiesiai Vakarų rinkose.
Remiantis Rusijos institucijų vidaus prognozėmis, nuostoliai dėl Vakarų taikomų sankcijų iki 2030 m. gali siekti dar mažiausiai 136 mlrd. JAV dolerių. Dėl susikaupusių rizikų veiksnių užsienio prekybos apimtys iš viso gali sumažėti 175,5 mlrd. JAV dolerių.
Latvijos žvalgybos tarnyba pabrėžė, kad šie skaičiai greičiausiai yra per maži ir pernelyg optimistiniai. Atsižvelgiant į netiesioginius padarinius, tokius kaip didėjančios logistikos išlaidos, mažėjantis įmonių pelningumas, prarastos biudžeto pajamos ir struktūrinės ekonominės problemos, tikrasis sankcijų poveikis galėtų būti keletą kartų didesnis. Jeigu Europos Sąjunga įvestų visišką embargą, o Kinija, Indija ir Turkija imtų pirkti mažiau rusiškos naftos ir dujų, vien energetikos sektoriuje penkerių metų nuostoliai galėtų siekti 216,5 mlrd. JAV dolerių.
„Pagrindinių prekių eksportas jau patiria katastrofišką nuosmukį. Geležies rūdos eksportas sumažėjo 40 proc. (nuo 28 mln. tonų 2021 m. iki žymiai mažesnių apimčių). Juodųjų metalų eksportas sumažėjo 20 proc. Chemijos produktų eksportas sumažėjo 35 proc. Labiausiai nukentėjo mediena ir celiuliozė – eksportas sumažėjo 50 proc. Patys Rusijos analitikai pripažįsta, kad, nepaisant visos propagandos, per ateinančius penkerius metus šių rinkų atkurti nepavyks“, – teigiama ataskaitoje.
Žvalgybos pareigūnai pridūrė, kad „visiškas prekybos su ES žlugimas buvo ypač skausmingas ir Rusijai kainavo apie 70 mlrd. JAV dolerių. Vakarų šalių antrinės sankcijos verčia Rusiją tapti „toksiška“ partnere net ir Pietų pusrutulio šalims: Kinija, Indija ir Turkija vis mažiau nori rizikuoti patekti į sankcijų sąrašą ir vengia didelio masto prekybos perorientavimo.“
SAB tiesiogiai teigia, kad sankcijos iš tiesų riboja Maskvos finansinius ir technologinius pajėgumus, silpnindamos jos galimybes finansuoti karą Ukrainoje ir atnaujinti ginkluotę. Kremlius tęsia agresyvią politiką, nes jo vidinė sistema ir propaganda neleidžia jam pripažinti realybės. Tuo tarpu Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba pažymėjo, kad bet koks sankcijų sušvelninimas tik paspartintų Rusijos remilitarizaciją ir sustiprintų paramą antivakarietiškiems režimams.
Kaip buvo pranešta, Rusijos ekonomika patiria sisteminį nuosmukį dėl savo pačios pinigų politikos daromo spaudimo, struktūrinio pramonės nuosmukio ir silpnėjančios vartotojų paklausos, o pagrindo optimizmui nesuteikia nė vienas iš pagrindinių sektorių.
