Kam skirta paslaptinga skylutė degalų pistolete? Viena klaida gali kainuoti kelis šimtus eurų

Degalų pylimo pistoleto gale yra maža skylutė, kurios dauguma vairuotojų nė nepastebi. Vis dėlto ji yra viena svarbiausių detalių: būtent ji padeda automatiškai sustabdyti degalų srautą, kai bakas prisipildo, ir sukelia būdingą spragtelėjimą, po kurio sakome, kad pistoletas „atšoko“.

Įdomu tai, kad šis sprendimas veikia be jokios elektronikos ar jutiklių ir beveik nepakitęs naudojamas jau daugiau kaip 80 metų.

Mechanizmo veikimas paremtas Venturi efektu. Kai skystis teka per susiaurėjimą, jo greitis padidėja, o slėgis sumažėja. Degalų pistolete kuras prateka per vidinį susiaurėjimą, todėl susidaro neigiamas slėgis. Jis plonu kanalu perduodamas iki mažos skylutės pistoleto gale. Kol skylutė atvira, į vidų patenka oras, sistema išlaiko pusiausvyrą, o degalai teka toliau.

Situacija pasikeičia tada, kai degalų lygis įpylimo kaklelyje pakyla iki pistoleto galo ir uždengia šią skylutę. Oro patekimas nutrūksta, neigiamas slėgis staigiai padidėja, o nedidelė membrana pistoleto viduje pasislenka vos per 1–2 milimetrus. Tuomet vožtuvas užsifiksuoja ir pasigirsta charakteringas spragtelėjimas – „atšokimas“. Šiuo momentu geriausia degalų pylimą ir baigti.

Šį mechanizmą 1943 metais užpatentavo Richardas C. Corsonas – perkrovimo aikštelėje Niujorko valstijoje dirbęs darbuotojas. Pasak istorijos, idėja jam kilo išgirdus tualeto bakelio nuleidimo garsą: bakelis taip pat sustabdo vandens tekėjimą, kai pasiekiamas reikiamas lygis. Corsonas šią problemą ėmė nagrinėti dar 1939-aisiais, kai rankinis degalų pylimas į statines buvo lėtas ir rizikingas procesas. Jo sprendimas pasirodė toks sėkmingas, kad modernizuota forma iki šiol naudojamas praktiškai kiekvienoje degalinėje visame pasaulyje.

Svarbu suprasti, kad pistoletas nematuoja degalų lygio pačiame bake. Jis „mato“ tik degalų lygį įpylimo kaklelyje – vamzdyje, jungiančiame kuro dangtelį su pačiu baku.

Dėl to „atšokimas“ dažnai įvyksta anksčiau, dar iki tol, kol bakas iš tikrųjų visiškai prisipildo. Greitai pilant susidarančios putos, nepalankus pistoleto kampas ar itin siauras įpylimo kaklelis gali lemti, kad skylutė bus uždengta per anksti, nors bake dar liko laisvos vietos.

Daugelis vairuotojų po pirmojo „atšokimo“ vis tiek dar šiek tiek dapila degalų – pavyzdžiui, kad suma būtų „apvali“ arba kad, jų manymu, bakas tikrai būtų pilnas.

Vis dėlto tai gali turėti nemalonių pasekmių. Šiuolaikiniuose automobiliuose įrengta EVAP sistema – aktyvintos anglies filtras, surenkantis degalų garus iš bako, kad jie nepatektų į atmosferą. Šis filtras skirtas sugerti garus, o ne skystus degalus. Jei į sistemą patenka skystis, filtras prisigeria ir pradeda veikti netinkamai. Tokios detalės keitimas gali kainuoti mažiausiai kelis šimtus eurų.

Problema ta, kad požymiai – sunkesnis variklio užvedimas, padidėjusios sąnaudos ar nemalonus kvapas salone – dažniausiai atsiranda palaipsniui, todėl vairuotojai retai juos susieja su įpročiu pildyti degalus po pirmojo pistoleto „atšokimo“.