Elektros kainos krenta: vėjo elektrinės Lietuvoje padarė tai, ko niekas nesitikėjo

ELTA

2026-04-14, 20:55 2 min. skaitymo 0

„Litgrid“ pradeda elektros perdavimo linijos Kruonio HAE–Sovetskas atramų demontavimo darbus. ELTA / Dainius Labutis

Praėjusią savaitę Lietuvoje išaugus vėjo elektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina sumažėjo 28 proc., pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

Bendrovės duomenimis, balandžio 6–12 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo nuo 74 iki 53 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina taip pat siekė 53 eurus, o Estijoje – 58 eurus už MWh.

„Praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo dėl išaugusios vietos atsinaujinančių išteklių elektrinių generacijos. Vėjo elektrinių generacija pasiekė 134 gigavatvalandes (GWh) ir sudarė daugiau nei pusę visos Lietuvos elektros gamybos. Bendrai pritrūko vos trijų procentų, kad būtų visiškai patenkintas šalies elektros poreikis“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Elektros poreikis Lietuvoje per savaitę padidėjo 4 proc. iki 231 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 97 proc. elektros energijos poreikio. Bendrai šalyje praėjusią savaitę buvo pagaminta 224 GWh elektros – 23 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai generacija siekė 182 GWh.

Daugiausia elektros energijos Lietuvoje gamino vėjo elektrinės, jų gamyba augo 52 proc. ir pasiekė 134 GWh. Tuo metu saulės elektrinių generacija mažėjo 5 proc. iki 41 GWh, šiluminės jėgainės pagamino 19 GWh, hidroelektrinės – 18 GWh, o kitos elektrinės – 12 GWh.

Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 60 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės jėgainės – 18 proc., šiluminės jėgainės – 8 proc., hidroelektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 5 proc.

Anot „Litgrid“, bendras elektros importo kiekis per savaitę sumažėjo 31 proc. iki 80 GWh. Fiksuota, kad 49 proc. elektros importo buvo iš Švedijos, 42 proc. – iš Latvijos, o likę 8 proc. – iš Lenkijos.

Tuo metu elektros eksporto srautai iš Lietuvos padidėjo 11 proc. ir siekė 74 GWh. Bendrovės duomenimis, 45 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 32 proc. – į Latviją, o likę 23 proc. – į Lenkiją.

„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 59 proc. Lenkijos ir 32 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 31 proc. Švedijos ir 34 proc. Lietuvos kryptimis.