Amžinosios medžiagos taikosi į vaikus: mokslininkai įspėja apie poveikį kaulams

Vis daugiau dėmesio sulaukia vadinamosios „amžinosios cheminės medžiagos“ – mokslininkai vis dažniau kelia klausimą, kokią žalą jos gali daryti sveikatai. Naujas tyrimas rodo, kad dalis šių medžiagų gali būti susijusios su silpnesniais vaikų kaulais.

Per- ir polifluoralkilinės medžiagos (PFAS) „amžinosiomis“ vadinamos todėl, kad itin ilgai išlieka aplinkoje. Jos dešimtmečius naudojamos įvairiose pramonės šakose ir gamyboje, todėl praktiškai tapo sunkiai išvengiamos kasdienėje aplinkoje.

Naujame tyrime JAV ir Kanados mokslininkai analizavo 218 vaikų sveikatos duomenis jų augimo laikotarpiu. Buvo vertinami kelių PFAS junginių kiekiai kraujyje: perfluorheksano sulfonrūgšties (PFHxS), perfluoroktano sulfonrūgšties (PFOS), perfluoroktano rūgšties (PFOA) ir perfluorononano rūgšties (PFNA).

Šie rodikliai buvo sugretinti su kaulų tankio matavimais skirtingose vaikų skeleto dalyse, atliktais tam tikrais amžiaus tarpsniais.

Duomenys parodė, kad PFOA buvo siejama su mažesniu dilbio kaulų tankiu 12 metų amžiuje. Kitų tirtų medžiagų atveju ryšys su kaulų tankiu priklausė nuo poveikio laiko, o tai leidžia manyti, jog amžius gali būti svarbus veiksnys vertinant galimą PFAS žalą.

„Šie rezultatai papildo vis didėjantį įrodymų kiekį, kad PFAS poveikis ankstyvame gyvenimo etape gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai, ir pabrėžia pastangų mažinti užterštumą geriamajame vandenyje bei vartojimo produktuose svarbą“, – teigė epidemiologė Jessie Buckley iš Šiaurės Karolinos universiteto.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad sąsajos tarp didesnių PFAS kiekių ir mažesnio kaulų tankio buvo ryškesnės mergaitėms. Šį aspektą, anot jų, ateities tyrimai galėtų išnagrinėti detaliau.

Mokslininkai pabrėžia, jog tai stebimasis tyrimas – tyrėjai tiesiogiai nesikišo, todėl jis neįrodo priežastinio ryšio. Vis dėlto aptiktos sąsajos laikomos pakankamai reikšmingomis, kad būtų pagrindas tęsti tyrimus.

Autorių vertinimu, skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių PFAS kiekių galėtų reikšti maždaug 30 proc. didesnę kaulų lūžių tikimybę, nors pabrėžiama, kad tai yra tik apytikris skaičiavimas.

Ankstesni moksliniai darbai yra rodę, kad mažesnė kaulų masė vaikystėje siejama su didesne lūžių rizika ir tokiomis būklėmis kaip osteoporozė suaugus.

Kodėl toks ryšys gali atsirasti? Tyrėjai atkreipė dėmesį į ankstesnius tyrimus, kuriuose skirtingos PFAS rūšys sietos su vitamino D apykaitos sutrikimais. Tai galėtų paaiškinti dalį mechanizmų, dėl kurių kaulai formuotųsi prasčiau.

Vitaminas D yra viena iš medžiagų, būtina tinkamai kaulų raidai. Nors šiame tyrime vaikai stebėti tik iki 12 metų, būtent šis laikotarpis yra itin svarbus augimui ir vystymuisi.

„Mūsų rezultatai rodo, kad PFAS poveikio mažinimas svarbiais vystymosi laikotarpiais galėtų prisidėti prie sveikesnių kaulų visą gyvenimą“, – sakė J. Buckley.

PFOA yra vienas dažniau aptinkamų PFAS junginių, nes ilgą laiką plačiai naudotas tekstilės, elektronikos ir valymo priemonių gamyboje. Nors dėl ryšių su galimomis sveikatos problemomis šios medžiagos naudojimas pasauliniu mastu yra uždraustas pagal Stokholmo konvenciją, ji vis dar plačiai paplitusi aplinkoje.

Iš daugiau nei 10 tūkst. PFAS junginių tik nedidelė dalis yra išsamiai ištirti saugumo požiūriu, o kai kurie siejami su nerimą keliančiais sveikatos padariniais esant tam tikroms koncentracijoms. PFOA, pavyzdžiui, Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros yra priskiriama kancerogenams. PFOS siejama su vėžiu ir apsigimimais, o PFNA – su spartesniu biologiniu senėjimu kai kuriems žmonėms.

Nors ieškoma būdų, kaip pašalinti pavojingiausias šių medžiagų rūšis iš aplinkos, tokios pastangos dar yra ankstyvoje stadijoje. PFAS aptinkamos maiste ir gėrimuose, vandens apytakos cikle ir dirvožemyje, todėl jų mažinimas reikalauja didelio masto priemonių.

Tyrime nebuvo vertinama, kaip kaulų tankis kito paauglystėje ir suaugus, todėl autoriai pažymi, kad kitas žingsnis turėtų būti ilgalaikis stebėjimas, siekiant patikrinti, ar nustatytos sąsajos išlieka arba kinta.

„Reikalingi tolesni tyrimai, kad būtų įvertinta, ar šios sąsajos išlieka ar keičiasi suaugus“, – rašo autoriai publikuotame straipsnyje.

Tyrimas publikuotas „Journal of the Endocrine Society“.