Kiek prieš 4000 metų kainavo žmogaus gyvybė? Iššifruotos lentelės atskleidė neįtikėtiną tvarką
Archeologai iššifravo dvi senovines dantiraščio lenteles – tai jau savaime didelis pasiekimas. Tačiau dar įdomiau tai, ką jose pavyko perskaityti: užfiksuota senovės Mesopotamijoje taikyta atsiskaitymų praktika, vadinta dāmum. Ši tvarka buvo neįprasta, nes veikė kaip kompensacija (atitikmuo žalos atlyginimui), taikyta maždaug prieš 4 tūkst. metų dabartinės Turkijos teritorijoje.
Lentelės priklausė dokumentams, akadiškai surašytiems dantiraščiu ir datuojamiems 1950–1750 m. pr. Kr. Juos parengė vietos raštininkai, o patys įrašai buvo didžiulio Kültepe prekybinio archyvo dalis. Šiame archyve jau anksčiau buvo rasta tūkstančiai tekstų apie pirklių sandorius, kreditus, sutartis ir ginčus, tačiau tik dabar mokslininkams pavyko nustatyti, kad dalis įrašų susijusi su kompensacijomis, pavyzdžiui, už regione veikusių pirklių nužudymą.
Pagal dāmum praktiką vietos valdžia ir bendruomenės buvo įpareigotos siekti, kad žuvusiojo šeimai būtų atlyginta žala. Dažniausiai kompensacija būdavo išmokama sidabru, rečiau – variu, alavu ar tekstilės gaminiais. Jos dydis galėjo skirtis priklausomai nuo aukos socialinio statuso ir kilmės. Tai rodo, kad sistema nebuvo vienoda visiems, tačiau turėjo formalų teisinį ir net diplomatinį pobūdį. Kitaip tariant, tai nebuvo vien privatūs susitarimai – veikiau visuomenėje įtvirtinti, praktikoje nusistovėję žalos atlyginimo standartai.
Vienoje lentelėje aprašoma, kaip tam tikras asmuo vyko į Šinahhuttum miestą padėti išsireikalauti kompensaciją už nužudytą brolį pirkliui, kurį jis atstovavo. Kitas tekstas pasakoja apie atvejį, kai vienos karalystės valdžia atsisakė išmokėti kompensaciją už nužudytą pirklį. Tai esą baigėsi prekybinėmis sankcijomis iš asirų pusės. Tokie duomenys leidžia daryti išvadą, kad įsipareigojimų nevykdymas galėjo turėti realių tarptautinių pasekmių politiniams ir ekonominiams santykiams.
Dāmum praktika, viena vertus, liudija, kaip senovėje buvo sprendžiami su gyvybės ir turto apsauga susiję klausimai. Kita vertus, ji rodo, kad anuometinė teisė galėjo būti kompleksinė ir institucionalizuota, o svarbiausia – priklausoma nuo aukos ir kaltininko statuso. Šios lentelės suteikia apčiuopiamą įrodymą, kaip veikė sudėtingos teisinės sistemos dar gerokai iki vėlesniais laikais atsiradusių kodeksų.
Šaltinis: „Adalya“
