Atostogų planams iškilo rimta grėsmė: kodėl net po paliaubų skrydžių kainos kyla?
Nepaisant JAV ir Irano paliaubų, Europos aviacijos sektorius ir toliau ruošiasi aukštoms reaktyvinių degalų kainoms bei galimiems tiekimo sutrikimams, kurie gali tęstis iki vasaros atostogų sezono įkarščio.
Rinkos dalyviai ir analitikai pabrėžia, kad net jei Hormūzo sąsiauris būtų visiškai atvertas, tai automatiškai neatšauktų kelių savaičių karinių veiksmų Persijos įlankoje padarinių. Pasak jų, rimtesni trikdžiai oro susisiekimui vis dar tikėtini.
„Jei sąsiauris būtų atvertas ir liktų atviras, vis tiek, mano manymu, prireiks kelių mėnesių, kol reaktyvinių degalų tiekimas sugrįš į reikiamą lygį“, – trečiadienį Singapūre spaudos konferencijoje sakė Tarptautinės oro transporto asociacijos vadovas Willie Walshas.
Vasarį prasidėję JAV ir Izraelio smūgiai Iranui paskatino Teheraną riboti laivybą Hormūzo sąsiauriu. Tai yra maršrutas, kuriuo keliauja apie 20 proc. pasaulinės naftos prekybos. Dėl šios įtampos reaktyvinių degalų kainos Europoje šoktelėjo iki daugiau nei dvigubai aukštesnio lygio nei prieš karą, o rinkose sustiprėjo baimės dėl galimo tiekimo deficito. Jungtinėje Karalystėje buvo atšaukta dalis skrydžių, o keli Italijos oro uostai įvedė degalų pylimo apribojimus.
Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė, kad Iranas sutiko „visiškai, nedelsiant ir saugiai atverti Hormūzo sąsiaurį“, aviacijos bendruomenės tai nuramino tik iš dalies.
„Dabartinė situacija Artimuosiuose Rytuose ir neapibrėžtumas dėl to, kiek ji tęsis, iš tiesų kelia nerimą dėl reaktyvinių degalų prieinamumo Europoje artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais“, – po susitikimo su ES pareigūnais, valstybių atstovais ir degalų tiekėjais sakė organizacijos „Airlines for Europe“ vadovė Ourania Georgoutsakou.
„Nors paliaubos gali suteikti tam tikrą palengvėjimą, vis dar per anksti pasakyti, kaip greitai bus atkurti tiekimai“, – pridūrė ji.
Analitikai su tuo sutinka. Banko „Barclays“ Europos transporto sektoriaus akcijų tyrimų vadovas Andrew Lobbenbergas pažymoje nurodė, kad prieš karą buvusio palankaus kainodaros laikotarpio Europos oro bendrovėms greičiausiai nebesulauksime.
Degalų rinkos ekspertai taip pat akcentuoja, kad dviejų savaičių paliaubos savaime dar nereiškia greito grįžimo prie įprastų srautų: tam reikia atkurti reguliarią tanklaivių logistiką, suvaldyti rizikas ir užtikrinti infrastruktūros veikimą.
„Jei laivų skaičius išliks palyginti mažas, tai didelio skirtumo nepadarys“, – sakė bendrovės „Kpler“ vyresnysis naftos analitikas George’as Shaw. Jis atkreipė dėmesį, kad kol kas neaišku, ar tanklaiviams teks mokėti Iranui mokestį už plaukimą sąsiauriu.
Be to, regione nuo Irano veiksmų nukentėjusioms naftos perdirbimo gamykloms reikės laiko remontui. „Visi šie įvykiai turi vis ilgesnę uodegą – jų poveikis tiekimui ir kainai išlieka ilgai“, – teigė G. Shaw.
Net ir „ypač idealizuotu“ scenarijumi, kai Hormūzo sąsiauris būtų atviras, o perdirbimo pajėgumai grįžtų į prieškarinį lygį, logistika išlieka sudėtinga: kelionė iš Persijos įlankos į Europą per Raudonąją jūrą trunka apie 25 dienas. Tuo pat metu išlieka rizika, kad laivybą galėtų trikdyti Irano sąjungininkai Jemene – hučiai. Alternatyvus maršrutas aplink Gerosios Vilties kyšulį užtrunka iki šešių savaičių.
Didžiosios Europos oro linijos įspėja, kad degalų tiekimo problemos gali pasijusti jau kitą mėnesį, todėl poveikis skrydžiams Europoje atrodo tikėtinas.
Šie nuogąstavimai atspindi ir platesnes baimes: žala energetikos infrastruktūrai regione bei galimai didesnė Irano kontrolė dėl patekimo į Hormūzo sąsiaurį gali iš esmės pakeisti energijos tiekimo dinamiką, net jei paliaubos išsilaikytų.
Tokios temos buvo aptartos ir trečiadienį vykusiame pramonės ekspertų bei ES energetikos pareigūnų susitikime. Vienas Europos suskystintų gamtinių dujų importuotojo vadovų, sutikęs kalbėti anonimiškai, teigė, kad „blogiausias scenarijus“ būtų sąsiaurio atvėrimas su nuolatiniais apribojimais, įskaitant galimus mokesčius už praplaukimą. Pasak jo, nėra aiškių ženklų, kad Teheranas ketintų šios idėjos atsisakyti. Taip pat buvo minėta, kad tokią galimybę yra svarstęs ir D. Trumpas.
Prie rizikų prisideda ir ilgalaikė žala naftos bei dujų gamybos objektams Persijos įlankoje, ypač Katare, kuri gali trikdyti gamybą ilgesnį laiką. „Jei sistemos pažeistos, gali prireikti metų, kol bus atkurti ankstesni tiekimo mastai“, – sakė šaltinis.
„Nebūčiau per daug optimistiškas dėl paliaubų“, – anonimiškai teigė ir vienas ES diplomatas. Pasak jo, situacija išlieka itin trapi, o JAV prezidento, viceprezidento ir Izraelio pareiškimai apie tai, ką paliaubos reiškia praktiškai, nėra nuoseklūs.
Nors po paliaubų paskelbimo naftos kaina greitai smuko, diplomatas pabrėžė, kad „nafta netekės taip, kaip tekėjo anksčiau“.
Karo rizika Artimuosiuose Rytuose didina tikimybę, kad pagrindiniuose Europos aviacijos mazguose gali pritrūkti degalų, o skrydžių atšaukimai jau fiksuojami. Vis dėlto aviacijos ekspertas Wouteris Dewulfas pažymėjo, kad šiuo metu „nėra nieko, kas rodytų plataus masto sutrikimus visoje Europoje“.
Tuo metu Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas perspėjo, jog ekonominės karo Irane pasekmės gali būti panašaus masto kaip Covid-19 pandemijos ar Rusijos invazijos į Ukrainą padariniai.
Aviakompanijos, reaguodamos į išaugusias reaktyvinių degalų kainas, atšaukia dalį reisų ir kelia bilietų kainas.
