Gripo tipas K – tai naujas, itin agresyviai plintantis gripo viruso variantas, kuris nuo 2025 metų pradėjo sparčiai plisti įvairiose pasaulio šalyse. Medikai įspėja, kad šis virusas dažnai sukelia staigią ir sunkią ligos pradžią, o komplikacijų rizika, palyginti su įprastu sezoniniu gripu, yra didesnė. Todėl svarbu žinoti pagrindinius šios gripo formos požymius, eigą ir apsaugos priemones.
Specialistai pabrėžia, kad K tipo gripas pasižymi ypač audringa pradžia. Simptomai išryškėja greitai ir dažniausiai būna labai intensyvūs. Sergantieji skundžiasi stipriu, varginančiu kosuliu, gerklės skausmu, gausiomis nosies išskyromis, aukšta – dažniausiai daugiau kaip 38 laipsnių – kūno temperatūra. Taip pat dažni intensyvūs galvos ir raumenų skausmai, šaltkrėtis, stiprus silpnumas ir bendras organizmo išsekimas.
Gripo virusai pažeidžia kvėpavimo takų epitelį – natūralų organizmo apsauginį barjerą. Dėl to susilpnėja imuninė sistema ir atsiveria kelias antrinėms bakterinėms infekcijoms. Kartu gerokai padidėja sunkių komplikacijų, tokių kaip plaučių ar bronchų uždegimas bei širdies raumens pažeidimai, rizika.
Liga plinta oro lašeliniu būdu kosint, čiaudint ar kalbant, taip pat per užterštus paviršius, kuriuos liečia užsikrėtęs asmuo. Ūmi ligos fazė dažniausiai trunka apie savaitę, tačiau tai labai priklauso nuo individualaus imuniteto. Vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, komplikacijų tikimybė yra gerokai didesnė. Net ir sumažėjus karščiavimui, kosulys bei silpnumas gali išlikti iki dviejų savaičių ar dar ilgiau.
H3N2‑K viruso variantas pirmą kartą nustatytas Australijoje 2025 metų viduryje, kur sukėlė vieną sunkiausių gripo sezonų per pastaruosius septynerius metus. Mokslininkus nustebino tai, kad virusas patyrė vadinamąjį antigeninį driftą – genetinę mutaciją, pakeitusią jo paviršiaus baltymus. Dėl šių pokyčių virusas iš dalies geba apeiti jau susiformavusį visuomenės imunitetą.
Būtent tai lėmė itin greitą K tipo gripo plitimą tarp vaikų ir jaunų žmonių, o vėliau – ir Europoje bei Šiaurės Amerikoje. Epidemiologai prognozuoja, kad šis variantas taps dominuojančiu 2025–2026 metų gripo sezono štamu, o dėl spartaus plitimo jau fiksuojamas didesnis hospitalizacijų skaičius.
Daugelyje šalių 2025–2026 metų gripo sezonas prasidėjo anksčiau nei įprasta. K tipo gripo atvejai jau nustatyti ir Lenkijoje, todėl manoma, kad šis štamas taps vyraujančiu ir mūsų regione.
Gydytojai ragina neignoruoti grėsmės ir skiepytis nuo gripo. Nors šių metų vakcina nėra idealiai pritaikyta naujajam H3N2‑K variantui, ji vis tiek reikšmingai sumažina sunkios ligos eigos, hospitalizacijos ir pavojingų komplikacijų riziką. Remiantis tarptautinių sveikatos institucijų duomenimis, dabartinė vakcina gali užtikrinti iki 75 procentų apsaugą vaikams ir iki 40 procentų – suaugusiesiems.
Be skiepų, specialistai primena ir kitas svarbias profilaktikos priemones. Rekomenduojama dažnai ir kruopščiai plauti rankas, reguliariai vėdinti patalpas, rūpintis pakankamu miegu, subalansuota mityba ir fiziniu aktyvumu. Gripo sezono metu patariama vengti didelių žmonių susibūrimų, o esant didesnei rizikai ar pajutus ligos simptomus – dėvėti apsauginę kaukę viešose vietose.
Į gydytoją būtina kreiptis tuomet, kai aukšta temperatūra laikosi ilgiau nei kelias dienas arba vėl pakyla po laikino pagerėjimo, atsiranda dusulys, krūtinės skausmas ar itin stiprus silpnumas. Ypač svarbu nedelsti, jei serga vaikas, vyresnio amžiaus žmogus ar lėtinėmis ligomis sergantis pacientas, taip pat jei kyla įtarimų dėl gripo komplikacijų.
Laiku atpažinti K tipo gripo simptomus, laikytis profilaktikos rekomendacijų ir pasiskiepyti – pagrindiniai žingsniai, padedantys sumažinti sunkios ligos eigos ir pavojingų komplikacijų riziką.
