Paliaubos dar nieko nereiškia: atskleista, kodėl sąskaitos už energiją nemažės dar kelerius metus
Nors finansų rinkos sureagavo optimistiškai, Europos ekonomikai dar per anksti švęsti. Analitikų teigimu, Artimuosiuose Rytuose kilęs karas jau padarė tiek fizinės, tiek psichologinės žalos, kurios padarinius teks jausti dar ne vieną mėnesį.
Trečiadienį investuotojai džiugiai sutiko pranešimą, kad JAV ir Iranas per naktį paskelbė dviejų savaičių paliaubas. Reaguodami į tai, rinkų dalyviai ėmė mažinti lūkesčius dėl „košmariško scenarijaus“, kuriame šoktelėjusios energijos kainos smogtų ekonomikos augimui ir dar labiau pakurstytų infliaciją.
Euras ir svaras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu, o obligacijų pajamingumai krito, nes prislopo baimė, kad Europos Centrinis Bankas ir Anglijos bankas gali kelti palūkanų normas. Spekuliacijos, jog Europos Centrinis Bankas galėtų didinti palūkanas jau balandžio 30 d., beveik išnyko.
Vis dėlto analitikai įspėja: net jei paliaubos išsilaikys, pasaulinėms tiekimo grandinėms, ypač energetikos sektoriuje, padaryta žala niekur nedings per vieną naktį.
„Laikina pauzė tėra laikina pauzė – o abi konflikto pusės jau įtvirtino atsinaujinusią nenuspėjamumo reputaciją“, – socialiniame tinkle „X“ teigė Londono investicinio banko „PanmureLiberum“ vyriausiasis ekonomistas Simonas Frenchas.
„Net jei šios paliaubos iš tiesų reikštų kovų pabaigą, dalis ekonominės žalos jau yra užprogramuota“, – perspėjo vyriausiasis ekonomistas Kallumas Pickeringas iš „Peel Hunt“. Jo teigimu, kad ir kas vyktų toliau, šių metų antrąją pusę infliacija bus didesnė, o augimas – lėtesnis, nei buvo tikėtasi vasarį, prieš prasidedant karui.
Nors abi pusės sutiko penktadienį Pakistane pradėti taikos derybas, jos, panašu, vis dar gerokai skiriasi dėl esminių klausimų. Tarp svarbiausių – sąlygos, kuriomis nafta, dujos ir chemijos produktai galėtų patekti į Persijos įlanką ir iš jos, mat tai yra svarbiausias pasaulinės energijos tiekimo laivybos kelias. Taip pat skirtingai vertinama, ar Iranas galės toliau sodrinti uraną savo branduolinei programai.
Praėjus vos kelioms valandoms po žinios apie derybas, Iranas surengė naujus smūgius pagrindinei naftos eksporto infrastruktūrai Saudo Arabijoje ir Kuveite – JAV sąjungininkėse. Tuo pat metu „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Irano karinis jūrų laivynas ir toliau grasina paskandinti bet kurį laivą, bandantį įplaukti į Hormūzo sąsiaurį – vartus į Persijos įlanką – be derybų dėl sąlygų. Izraelis savo ruožtu tęsė oro smūgius Libane prieš įtariamus „Hezbollah“ taikinius, o tai lėmė didelę šalutinę žalą.
Analitikų teigimu, ryškėja viena esminė problema: net jei laivybai bus leidžiama vykti santykinai laisvai, pati infrastruktūra, kurioje išgaunama ir į laivus pakraunama nafta bei dujos, jau patyrė realios žalos, kurios mastas dar nėra iki galo aiškus.
Bendrovė „QatarEnergy“ pranešė, kad Belgijai ir Italijai teks laukti trejus metus ar ilgiau, kol bus atnaujintas pažadėtų suskystintų gamtinių dujų tiekimas iš Ras Laffan komplekso. Šis objektas kovą buvo apgadintas Irano dronų atakos metu.
Smūgis Ras Laffan buvo viena iš daugelio Irano atakų regione, kuriomis siekta padidinti karo ekonominę kainą JAV ir Persijos įlankos sąjungininkėms. Kiti smūgiai kliudė milžinišką Saudo Arabijos naftos chemijos kompleksą Jubailyje. Žalos vertinimas ten dar tęsiasi, tačiau bendra JAV chemijos milžinės „Dow“ ir „Saudi Aramco“ įmonė „Sadara“, tiekusi plastiką ir kitus komponentus pramonei, gamybą sustabdė neribotam laikui.
„Tiekimo linijų, susijusių su žalia nafta, dujomis, naftos chemija ir kitomis svarbiomis žaliavomis, atstatymas užtruks daug mėnesių“, – klientams skirtame komentare teigė strategas Marcas Ostwaldas iš „ADM ISI“.
Dėl to žaliavų kainos – ne tik energijos, bet ir metalų bei tokių produktų kaip helis (būtina žaliava silicio lustų gamybai) – tikėtina, išliks aukštesnės ilgiau. Tai papildys bendrą infliacinį spaudimą, kuris ekonomikoje buvo matomas dar iki karo, pažymėjo S. Frenchas. Nerimą kelia ir tai, kad pagrindinių ateities sandorių kainos Europoje vasaros laikotarpiui, kai reikia pildyti dujų saugyklas, vis dar yra daugiau kaip 40 proc. didesnės nei vasarį.
Šis signalas neliko nepastebėtas Briuselyje.
„Ką jau dabar galime numatyti, tai kad ši krizė nebus trumpalaikė“, – trečiadienį žurnalistams sakė Europos Komisijos atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonen.
Tuo metu Europos Centrinio Banko pareigūnai ir ES lyderiai svarstys, kaip reaguoti, kai nauji duomenys rodys kainų augimą. Ilgiau trunkantis energetikos sukrėtimas gali sužlugdyti vartotojų, verslo ir investuotojų viltis šiemet sulaukti palūkanų mažinimo. Kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnis bus neigiamas poveikis ekonomikai, perspėja ir Vokietijos centrinio banko vadovas.
