Baltijos šalių paviljonų komisarai tarsis dėl atsako į Rusijos dalyvavimą Venecijos bienalėje
Rusijai ruošiantis gegužę vyksiančioje Venecijos bienalėje atidaryti nacionalinį paviljoną, situaciją šią savaitę žada aptarti Baltijos šalių paviljonų komisarai. Anot Kultūros ministerijos, susitikime bus kalbama apie galimus veiksmus siekiant išreikšti aiškią poziciją dėl šalies agresorės dalyvavimo parodoje.
„Baltijos šalys svarsto įvairias viešas iniciatyvas jau pačios bienalės metu, kurios leistų nuosekliai ir matomai komunikuoti nepritarimą Rusijos dalyvavimui“, – Eltai nurodė ministerija.
Kultūros ministerijos teigimu, Lietuva neketina boikotuoti bienalės, tačiau su kitomis valstybėmis išreikš griežtą poziciją.
„Lietuva, kaip ir kitos šalys, dėl Rusijos neketina nedalyvauti bienalėje. Laikomės bendros pozicijos su partneriais, kad pasitraukimas ir nedalyvavimas bienalėje leistų Rusijai išstumti kitas šalis iš svarbios tarptautinės kultūros erdvės, ko ši šalis ir siekia“, – akcentuojama ministerijos pateiktame atsakyme.
Portalas „Artnews“ kovą skelbė, jog Rusija šiemet vėl atidarys savo nacionalinį paviljoną Venecijos bienalėje – parodą rengia kuratorė Anastasia Karneeva, joje bus pristatyti daugiau nei 30 menininkų. Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė tuomet teigė, jog grįžimas prie įprastų kultūrinių santykių su agresore yra neįmanomas ir šalies dalyvavimas tarptautiniame meno renginyje kelia daug moralinių klausimų.
„Šį klausimą kultūros ministrė taip pat kėlė kartu su kitomis Baltijos šalių ministrėmis susitikimo su Italijos kultūros ministru Alessandro Giuli Ukrainoje metu, pabrėždama būtinybę priimti vertybiškai pagrįstą sprendimą“, – nurodė ministerija.
„Šiuo metu oficialaus atsakymo iš bienalės administracijos dar nesame gavę, tačiau Lietuva ir toliau aktyviai kelia šį klausimą tarptautiniu lygmeniu“, – pabrėžiama institucijos atsakyme.
Dėl Rusijos dalyvavimo bienalėje – didžiulė kritika
Sprendimas leisti veikti Rusijos paviljonui Venecijos bienalėje yra itin prieštaringas ir sulaukė didžiulės kritikos, ypač iš Ukrainos. Europos Komisija (EK) taip pat pagrasino atšaukti milijoninį bienalės fondo finansavimą.
22 Europos šalių vyriausybės kreipėsi į parodos organizatorius, prašydamos „persvarstyti“ Rusijos dalyvavimą, tačiau parodos šeimininkės Italijos tarp jų nebuvo.
Vis tik vėliau Italijos kultūros ministras A. Giuli paragino bienalės fondą pateikti susirašinėjimą su Rusijos valdžios institucijomis dėl dalyvavimo žymiojoje parodoje. Jis taip pat pareikalavo pateikti informaciją, kaip Rusijos dalyvavimas bus suderinamas su europinėmis sankcijomis.
Be to, ministras paragino savo ministerijos atstovę bienalės direktorių valdyboje Tamarą Gregoretti atsistatydinti „dėl pasitikėjimo stokos“. Ji laiku neinformavo A. Giuli apie Rusijos sugrąžinimą į parodą. Tačiau T. Gregoretti pareiškė, kad atsistatydinti neketina.
Pareiškime A. Giuli pabrėžė, kad Venecijos bienalės fondas priima sprendimus visiškai nepriklausomai nuo vyriausybės Romoje.
Tačiau jis pridūrė, kad šiuo metu „kruopščiai aiškinamasi, ar paskelbtas Rusijos dalyvavimas suderinamas su įsipareigojimais pagal esamą sankcijų režimą“.
Venecijos šiuolaikinio meno bienalė nuo 1895 m. yra rengiama kas dvejus metus. Tai prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje.
