Juodasis šokoladas ne visada sveikesnis: viena vieta etiketėje išduoda visą tiesą apie jį

Velykinis šokoladas jau užtvindė parduotuvių lentynas. Vieni iš karto griebia pieniško šokolado kiaušinius, kiti stabteli ties tamsesniais gaminiais, manydami, kad jie būtinai sveikesni.

Juodasis šokoladas dažnai laikomas „geresniu“ pasirinkimu, nes paprastai jame būna daugiau kakavos ir mažiau cukraus nei pieniškame. Tačiau ar jis iš tiesų visada sveikesnis?

Visa šokolado istorija prasideda nuo kakavos pupelių – tai tropinio augalo sėklos. Apdorojus pupeles gaunamos kakavos sausosios medžiagos (kartesnio skonio dalis) ir kakavos sviestas (riebioji dalis, suteikianti šokoladui glotnią tekstūrą).

Šokoladas gaminamas iš kakavos sausųjų medžiagų, kakavos sviesto ir cukraus. Pieniškame šokolade papildomai būna pieno miltelių arba sutirštinto pieno.

Juodajame šokolade kakavos dalis paprastai gerokai didesnė – dažniausiai siekia 50–90 proc. Pieniškame šokolade kakavos sausųjų medžiagų paprastai būna apie 20–30 proc., o likusią dalį sudaro pieno ingredientai ir cukrus.

Dėl didesnio kakavos kiekio juodasis šokoladas paprastai turi šiek tiek daugiau kai kurių mineralų. Dažniausiai minimi magnis, geležis ir cinkas. Taip pat jame yra pastebimai daugiau kofeino, nors jo vis tiek gerokai mažiau nei įprastame kavos puodelyje.

Tuo metu pieniškas šokoladas, dėl pieno sudedamųjų dalių, dažniausiai turi daugiau kalcio, bet neretai jame būna ir daugiau pridėtinio cukraus.

Kakavoje natūraliai gausu augalinių junginių, vadinamų polifenoliais. Jie veikia kaip antioksidantai ir padeda saugoti organizmo ląsteles nuo pažeidimų. Kadangi juodajame šokolade kakavos daugiau, paprastai jame būna ir daugiau šių junginių. Skaičiuojama, kad juodajame šokolade flavanolių (polifenolių rūšies) gali būti kelis kartus daugiau nei pieniškame.

Lyginant su kitais produktais, kurie dažnai giriami dėl antioksidantų, kakavoje tam tikrų polifenolių kiekis gali būti labai didelis. Tačiau tai nereiškia, kad bet kuris šokoladas automatiškai tampa sveikatingumo produktu.

Tyrimai apie kakavą ir juodąjį šokoladą pateikia įdomių įžvalgų, ypač kalbant apie širdies ir kraujagyslių sistemą. Kakavos flavanoliai, kaip rodo dalis tyrimų, gali padėti kraujagyslėms atsipalaiduoti ir palaikyti geresnę kraujotaką. Kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose fiksuotas nedidelis kraujospūdžio sumažėjimas ir kai kurie kraujagyslių funkcijos rodiklių pagerėjimai.

Vis dėlto svarbu nepamiršti svarbių niuansų. Dalis tyrimų buvo atlikti naudojant koncentruotus kakavos ekstraktus arba specialiai suformuluotus produktus, o ne įprastas plyteles ar velykinius kiaušinius, kuriuos randame parduotuvėse. Be to, tirtos dozės neretai būna didesnės ir labiau koncentruotos, nei žmonės įprastai suvartoja kasdien.

Didelės apimties apžvalgose kartais pastebimos sąsajos tarp šokolado vartojimo ir mažesnės kai kurių ligų rizikos, tačiau įrodymų kokybė dažnai vertinama kaip silpna ar labai žema. Taip yra todėl, kad daug tyrimų yra stebimieji: jie gali parodyti tendencijas, bet neįrodo, kad būtent šokoladas sukelia teigiamą poveikį.

Esmė paprasta: kakavoje tikrai yra naudingų augalinių junginių, tačiau šokoladas, kurį dažniausiai valgome per šventes, nėra maisto papildas.

Be to, pasirinkti juodąjį šokoladą dar nereiškia automatiškai mažiau cukraus. Kai kuriuose juodojo šokolado gaminiuose jo būna stebėtinai daug – priklausomai nuo receptūros, cukrus gali sudaryti net 40–50 proc. Tokiu atveju didesnė velykinė figūrėlė gali reikšti ir labai solidų pridėtinio cukraus kiekį.

Tai galioja ir velykiniams kiaušiniams: net jei ant pakuotės pabrėžiamas „tamsus“ šokoladas, sudėtyje cukrus gali būti tarp pirmųjų ingredientų. Kadangi ingredientai sąraše pateikiami mažėjančia tvarka pagal kiekį, cukrus, esantis pirmoje vietoje, reiškia, kad jo produkte yra daugiausia.

Todėl verta apversti pakuotę ir pasitikrinti sudėtį bei maistinę vertę.

Juodasis šokoladas dažniausiai turi tam tikrą mitybinį pranašumą prieš pienišką, tačiau kiek jis realus, priklauso nuo kakavos procento ir gamybos būdo. Kaip bendra taisyklė, verta rinktis šokoladą, kuriame kakavos yra 70 proc. ar daugiau, o sudėties sąraše pirmoje vietoje nurodyti kakavos ingredientai, o ne cukrus.

Aukštesnės kokybės juodojo šokolado sudėtis dažniau gali atrodyti taip: kakavos masė, kakavos milteliai, kakavos sviestas, cukrus, vanilė. Žemesnės kokybės variantuose neretai pirmuoju numeriu atsiduria cukrus, o kakava nurodoma tik vėliau.

Galiausiai verta rinktis tokį šokoladą, kuris jums iš tiesų skanus, ir nepamiršti saiko. Bendras mitybos paveikslas yra svarbesnis nei keli velykiniai saldumynai.

O didžiausia Velykų šokolado nauda – malonumas juo dalintis.

Tekstas parengtas remiantis dviejų dietologijos ir visuomenės sveikatos specialisčių įžvalgomis.