Niekada nemaniau, kad tai dedama į dešrą: dabar sudėtį tikrinu net 10 kartų

Visi žinome, kad dešra nėra pats sveikiausias produktas. Vis dėlto retkarčiais ja pasilepinti galima, ypač jei ją mėgstate. Svarbiausia renkantis dešrą – ne kaina, o sudėtis: ją verta skaityti itin atidžiai.

Kad ir kiek mitybos specialistai perspėtų apie dešrelių ir dešros žalą, kartais atsisakyti sumuštinio pusryčiams būna sunku. Dažniausiai organizmui kenkia ne pats produktas, o per dideli kiekiai ir abejotina kokybė. Dešra neturėtų tapti kasdienio raciono pagrindu, tačiau kartais suvalgyti sumuštinį – visiškai normalu. Tik būtina atidžiai įvertinti sudėtį.

Nereikėtų manyti, kad idealus ingredientų sąrašas būna tik brangioje produkcijoje. Pasitaiko, kad vadinamuose elitiniuose gaminiuose pridedama visko, o biudžetinėje linijoje galima rasti visai neblogų variantų.

Pirmiausia atkreipkite dėmesį į ingredientų sąrašo pradžią. Ten turėtų būti nurodyta mėsa: kiauliena, jautiena arba paukštienos filė. Jei matote įrašą „mechaniškai atskirta mėsa“ (MAM), tokį gaminį geriau padėkite atgal – tai gali reikšti, kad į produktą pateko susmulkintų kaulų, odos ir sausgyslių dalelių.

Geroje dešroje neturėtų būti sojos (augalinių baltymų), krakmolo ar didelio kiekio miltų, kuriais gamintojai neretai tiesiog „pripildo“ svorį. Jei dešra nenatūraliai ryškiai rožinė, tikėtina, kad joje per daug natrio nitrito.

Jeigu sudėtyje yra skonio stipriklio – natrio glutamato (E621), tai gali reikšti, kad gamintojas bando maskuoti tikrąjį skonį. Vis dėlto, jei jis nurodytas pačioje sąrašo pabaigoje, jo kiekis paprastai būna mažas. Dar blogesnis ženklas – karageninas (E407). Tai pigus tirštiklis, leidžiantis „pripumpuoti“ gaminį vandeniu, kad šis atrodytų sunkesnis.

Taip pat vertėtų vengti didelio fosfatų kiekio – jie sulaiko drėgmę produkto viduje. Kokybiška dešra neturėtų būti vandeninga ar pernelyg minkšta liečiant.

Nereikia išsigąsti žodžių „askorbo rūgštis“ ar „natrio askorbatas“ – tai įprasta vitaminas C forma, veikianti kaip antioksidantas. Normalu, jei naudojami natūralūs dažikliai, pavyzdžiui, karminas ar paprikų ekstraktas. Taip pat gali būti nurodytas gyvūninis baltymas (dažniausiai kiaulienos) – jis padeda geriau išlaikyti gaminio formą nei krakmolas.

Užrašai „stabilizatoriai“ ar „emulsikliai“ taip pat nebūtinai reiškia ką nors bloga: šios medžiagos padeda dešrai nesusisluoksniuoti, išlikti vientisos tekstūros ir ilgiau išlaikyti kokybę. Be jų produktas dažnai atrodytų mažiau patraukliai ir greičiau gestų.