Dauguma vairuotojų čia klysta: kodėl išvažiuojant iš kiemo negalioja joks pirmumas?
Į gyvenamąją zoną įvažiuojantį vairuotoją apie tai informuoja mėlynas kelio ženklas, vaizduojantis namą, automobilį, su kamuoliu žaidžiantį vaiką ir suaugusįjį. Tokiose teritorijose galioja išskirtinės taisyklės, ypač susijusios su parkavimu ir pėsčiųjų saugumu. Dėl to policija ir savivaldybių pareigūnai šias vietas dažnai patruliuoja, nes pažeidimų čia pasitaiko reguliariai.
Gyvenamosios zonos pabaigą žymi ženklas – tas pats simbolis, perbrauktas raudona linija. Tik už šio ženklo vėl taikomos įprastos kelių eismo taisyklės. Tai ypač svarbu išvažiuojant iš zonos.
Maksimalus leistinas greitis gyvenamojoje zonoje – 20 km/h, nepriklausomai nuo paros laiko ar kelio pločio. Praktikoje greitį dažnai riboja greičio mažinimo kalneliai, kurie tokiose vietose gali būti įrengti ir be papildomų įspėjamųjų ženklų.
Vienas svarbiausių reikalavimų – besąlygiškas pėsčiųjų ir dviratininkų pirmumas. Jie gali judėti visa važiuojamosios dalies pločio juosta, ne vien šaligatviais ar pažymėtomis perėjomis. Taip pat vaikai iki septynerių metų gali būti lauke ir be suaugusiųjų priežiūros, todėl vairuotojas turi nuolat tikėtis netikėto jų pasirodymo kelyje. Už pėsčiojo nepraleidimą gyvenamojoje zonoje skiriama apie 350 eurų bauda.
Parkavimas gyvenamojoje zonoje leidžiamas tik tam specialiai pažymėtose vietose – dažniausiai jos sužymėtos horizontaliais ženklais ant dangos. Nesvarbu, ar automobilis netrukdo pravažiavimui ir palieka pakankamai vietos kitiems: jeigu jis stovi ne pažymėtoje vietoje, laikoma, kad pažeistos taisyklės.
Dažnas klausimas – ar galima statyti automobilį prie savo namų. Jei įvažiavimas į kiemą aiškiai atskirtas nuo bendro kelio ir tai yra privati teritorija, statyti galima. Tačiau bendro naudojimo kelio dalis prieš vartelius ar vartus, net jei atrodo „sava“, vis tiek patenka į gyvenamosios zonos taisykles. Tokiu atveju kyla rizika, kad automobilis bus nutemptas, o tai reikš papildomas išlaidas. Vien bauda už netinkamą parkavimą siekia apie 23 eurus, o papildomai gali būti taikomi transportavimo ir saugojimo mokesčiai: nutempimas – apie 175 eurus, o viena para saugojimo aikštelėje – apie 15 eurų.
Dar viena taisyklė, kurią daugelis pamiršta: išvažiavimas iš gyvenamosios zonos laikomas įsijungimu į eismą. Tai reiškia, kad vairuotojas, paliekantis zoną, privalo praleisti visus kitus eismo dalyvius. Čia netaikoma „dešinės rankos“ taisyklė ar kitos pirmumo nuostatos – išvažiuojantysis visada turi laukti ir užleisti kelią.
