Matijošaitis įvertino kadenciją: dauguma pažadų jau vykdomi, tačiau laukia nauji projektai

Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis teigia, kad įžengus į paskutiniuosius šios kadencijos metus komanda sąmoningai stabtelėjo įsivertinti, kiek per rinkimus duotų pažadų jau pavyko įgyvendinti arba pradėti vykdyti.

„Tiesą pasakius, šis klausimas privertė mūsų komandą trumpam stabtelėti ir pasižiūrėti, kiek darbų, kuriuos pažadėjome miestiečiams, jau pavyko padaryti ar pradėti daryti“, – sako Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis.

Anot jo, per trejus kadencijos metus pradėta beveik 80 proc. įsipareigotų projektų: dalis jau užbaigti, kiti – tęsiami. Meras primena ir ankstyvą kadencijos pažadą statyti keturias naujas jungtis. Dviejų tiltų per Nemuną statybos jau gerokai įpusėjo: tarp Užnemunės ir Brastos gatvių kyla keturių eismo juostų Santakos tiltas su pėsčiųjų ir dviračių takais, o abipus Nemuno salos ir Žemosios Fredos projektuojama jungtis pėstiesiems bei dviratininkams.

Tarp kadencijos įsipareigojimų – pernai rudenį startavusios pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per Nerį statybos. Šalia, po P. Vileišio tiltu, pradėtas Vilijampolės transporto mazgo įrengimas, o rangovai skelbia jau atlikę apie trečdalį darbų. Taip pat pernai pradėtas statyti viadukas per A1 magistralę turėtų būti atvertas šį pavasarį.

Merui svarbiausia – atsakingas finansų planavimas ir ilgalaikis požiūris į investicijas.

„Neįsipareigojame to, kuo netikime. Jau seniai supratome, kad atsakingai valdydami pinigus galėsime įgyvendinti daugiau miestui reikalingų projektų. Jokia paslaptis, kad mūsų mieste didžiausi objektai statomi išskirtinai už kauniečių pinigus: baseinai, mokyklos, darželiai, sveikatos priežiūros statiniai ir ne tik“, – pabrėžia Visvaldas Matijošaitis.

Pasak jo, Kaunas ne kartą įrodė, kad vienu metu galima imtis didelių darbų, neišvengiant laikino nepatogumo, o rezultatai tampa akivaizdūs po kelerių metų: atnaujintos pagrindinės gatvės, viešosios erdvės, pastatai. Meras tvirtina, kad miestas išgyvena pakilimą.

Kalbėdamas apie 2026 metų biudžetą, meras akcentuoja jo dinamiškumą ir ūkišką valdymą.

„Džiaugiuosi, kad auga miestiečių pajamos. Dėl to proporcingai auga ir Kauno miesto biudžeto dalis. Tačiau mes į biudžetą žiūrime ūkiškai. Tai, kokį patvirtinome vasario mėnesį, žinau, kad per kelis mėnesius jis bus koreguojamas atsižvelgiant į faktinę projektų įgyvendinimo situaciją. Mums biudžetas yra gyvas, kintantis organizmas, o ne užtikrinta išlaidų ar pajamų eilutė kažkam“, – sako Visvaldas Matijošaitis.

Jo teigimu, užsibrėžtus tikslus galima pasiekti investuojant į tvarius sprendimus: pritraukiant investuotojus ir turistus, skatinant verslą kurti naujas darbo vietas, užtikrinant paslaugas arčiau gyventojų namų ir optimizuojant administracinį aparatą.

„Aš visą gyvenimą versle žiūrėdavau į sąnaudas, o tik tada į pajamas. Toks požiūris padeda rasti tinkamą balansą ir tesėti miestiečiams duotus pažadus. Tokio požiūrio linkėčiau visoms savivaldybėms ir valstybei“, – akcentuoja meras.

Paklaustas apie didelių miesto statybų finansavimą, Visvaldas Matijošaitis tvirtina, kad sėkmės principas paprastas.

„Pasikartosiu, bet sėkmės paslaptis yra labai paprasta – netaškome pinigų į kairę ir į dešinę. Žinome, kad jokie projektai neįgyvendinami per vienerius metus, todėl mūsų planai neapsiriboja vienerių metų investicijomis“, – teigia jis.

Mero vertinimu, verslas investuoja ten, kur mato, kad savivaldybė laikosi įsipareigojimų, o tai kuria daugiau darbo vietų ir didina pajamas tiek miestui, tiek valstybei. Jis taip pat primena, kad Kaunas vasario pabaigoje Varšuvoje vykusiuose 14-uosiuose kasmetiniuose Vidurio ir Rytų Europos paslaugų centrų apdovanojimuose sulaukė „Metų proveržio miesto“ pripažinimo.

Kartu meras kritiškai vertina sistemą, kai savivaldybės, investuodamos į viešus projektus, reikšmingą dalį lėšų per pridėtinės vertės mokestį grąžina valstybei.

„Keistai man ir atrodo, kad savivaldybės, būdamos valstybės dalimi, investuodamos viešuosius pinigus, statydamos tiek nacionalinės, tiek regioninės reikšmės objektus, iš esmės bene penktadalį objekto vertės sumoka valstybei per pridėtinės vertės mokestį. Mano požiūriu, taip dar kartą iš savivaldybei skirtų valstybės lėšų dotuojame valstybę“, – sako Visvaldas Matijošaitis.

Pasiteiravus apie Seimo priimamus mokesčių ir kitus įstatymus, meras centro valdžios sprendimus vertina nepalankiai.

„Labai blogai. Visoje valstybėje žiūrima kaip tik didinant mokesčius kamšyti išlaidų skyles. Tačiau niekas nežiūri, kaip mažinti kasmet visose srityse vis besipučiančias išlaidas ir taip subalansuoti biudžetą, kad nereiktų nuolatos didinti mokesčių naštą tiek verslui, tiek gyventojams“, – teigia Kauno miesto savivaldybės meras.

Kalbėdamas apie miesto prioritetus, Visvaldas Matijošaitis pabrėžia investicijas į švietimą ir infrastruktūrą.

„Kaunas – miestas, kuriame gera dirbti, gyventi, studijuoti, todėl natūralu, kad investuojame į visas kryptis. Kasmet didžiausią prioritetą skiriame švietimui, nes jaunoji karta – mūsų ateitis. Darome viską, kad jaunimas savo tikslų galėtų siekti Lietuvoje“, – sako jis.

Meras primena, kad Kaune jau veikia pirmasis Lietuvoje mokslo ir inovacijų populiarinimo centras, o praėjusių metų pabaigoje startavusios M. K. Čiurlionio koncertų centro statybos įvardijamos vienu ambicingiausių projektų šalyje, kol kas įgyvendinamu miesto lėšomis. Numatyta, kad centre vyks aukščiausio lygio klasikinės muzikos pasirodymai, taip pat kitų žanrų koncertai, konferencijos ir renginiai.

Šiemet Kaune planuojama įrengti apie pusę tūkstančio papildomų vietų vaikams švietimo įstaigose. Vijūkų gatvėje baigiami naujo lopšelio-darželio apdailos darbai, o Romainiuose vyksta naujos įstaigos statybos. Tuo pačiu tęsiama Tirkiliškių mokyklos-darželio padalinių plėtra Aleksote – M. Yčo ir Dvarų gatvėse atnaujinamos esamos erdvės bei statomi priestatai.

„Šiemet pabaigsime visų ugdymo įstaigų fasadų apšiltinimą. Pradėsime didžiausios Lietuvoje techninės kūrybos centro, skirto vaikams, statybos darbus. Kaunas tęs kryptingas investicijas ir į istorinių pastatų atnaujinimą bei įveiklinimą. Vytauto parke atgimstantis Kurhauzas taps gyvu scenos menų centru“, – vardija meras.

Kaune, anot jo, ypatingas dėmesys skiriamas ir į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų vertybių išsaugojimui.

Sporto infrastruktūros srityje jau šį pavasarį planuojama atverti baseiną Panemunėje, o erdvės plaukimui numatytos ir Aleksote. Savivaldybė pažymi, kad pastaraisiais metais Kaunas tapo miestu, turinčiu didžiausią baseinų tinklą šalyje.

Tarp tolesnių planų – Futbolo ir regbio arenos statyba su modernia treniruočių bei rungtynių infrastruktūra ir stogo terasa, taip pat projektuojamas atviro lauko aikštynas. Aleksote numatomas ir Ekstremalaus sporto centras, įvardijamas pirmuoju tokio masto kompleksu Baltijos šalyse.

Sveikatos ir socialinių paslaugų srityje Kulautuvoje baigiama Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės padalinio rekonstrukcija – čia planuojama įrengti beveik 170 vietų slaugos ir globos paslaugoms. Taip pat prie esamo ligoninės pastato Raudonojo Kryžiaus gatvėje projektuojamas naujas 150 lovų gydymo paskirties korpusas, kuris bus sujungtas su dabartine infrastruktūra ir skirtas didėjančiam ilgalaikės slaugos poreikiui užtikrinti.