Karas su Iranu gali užkelti naftos kainą iki 200 dolerių: kokį scenarijų piešia JAV?

„Baltieji rūmai“ rengiasi scenarijui, kuriame naftos kaina gali šoktelėti iki 150 JAV dolerių ar dar daugiau už barelį, jei karas su Iranu užsitęs ir toliau trikdys tiekimą. Apie tai, remdamiesi su pokalbiais susipažinusiais šaltiniais, kalba keli su administracija susiję asmenys.

Pasak jų, aukšto rango administracijos pareigūnai vertina galimą brangimo poveikį ekonomikai ir svarsto priemones, kurios galėtų sumažinti kainų spaudimą. Tarp aptariamų idėjų – papildomų ekstremalių įgaliojimų panaudojimas, jei situacija toliau aštrėtų.

Taip pat teigiama, kad prezidentas Donaldas Trumpas iš Iždo departamento pareigūnų gavo įžvalgų apie artimiausią energetikos kainų perspektyvą. Departamento vertinimu, naftos kaina kurį laiką gali išlikti didesnė nei 100 JAV dolerių už barelį. Vidinėse diskusijose šis lygis esą įvardijamas kaip „bazinis“, o kainų šuolis iki 200 JAV dolerių, anot šaltinių, nėra visiškai atmetamas.

Diskusijos dėl naftos rinkos scenarijų, pasak vieno su „Baltaisiais rūmais“ susijusio asmens, daugiausia koordinuojamos per Nacionalinę energetinės lyderystės tarybą – įprastą politikos derinimo formatą, į kurį įtraukiamos Gynybos, Energetikos, Prekybos, Valstybės ir Vidaus reikalų institucijos.

Vis dėlto planavimas dar nereiškia, kad administracija tikisi rekordinių kainų. Anot su situacija susipažinusių asmenų, pareigūnai tiesiog ieško būdų užkirsti kelią nepalankiausiam scenarijui ir dirba, kaip apibūdinama, „visoms rankoms esant ant denio“.

Tuo metu JAV vidutinė benzino kaina pasiekė 4 JAV dolerius už galoną, o Azijoje fiksuojami naftos tiekimo trūkumai, kurie, prognozuojama, artimiausiomis savaitėmis gali atsiliepti ir Jungtinėms Valstijoms.

Nuo karo pradžios D. Trumpas ir kiti administracijos atstovai ne kartą teigė, kad konfliktas truks tik kelias savaites, o jam pasibaigus kainos turėtų greitai kristi. Tačiau situaciją komplikuoja Irano atsisakymas nutraukti tanklaivių ir kitų laivų atakas aplink Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio naftos transportavimo „butelio kaklelių“.

D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė, kad šalys, kurios nebegali įsigyti reaktyvinių degalų, turėtų „sukaupti šiek tiek atidėtos drąsos, plaukti į sąsiaurį ir tiesiog JĮ PERTI“. Kitu įrašu jis pridūrė:

„Eikite ir pasiimkite savo naftą!“

Buvęs D. Trumpo ekonomikos patarėjas Stephenas Moore’as teigė, kad tam, jog nafta pasiektų 150 JAV dolerių už barelį, turėtų susidėti daug nepalankių veiksnių. Jo vertinimu, tai mažai tikėtina, tačiau vis tiek – „košmarinis scenarijus“.

Pasak jo, administracija planuoja iš anksto, kad ekonomika „išvažiuotų iš griovio, kuriame buvo pastarąjį mėnesį“, o komanda supranta, kad ekonomikos padėtis šiuo metu yra rimta politinė našta Respublikonų partijai.

„Visa ekonomikos komanda, su kuria kalbėjau, supranta neigiamą kylančių naftos ir degalų kainų poveikį“, – sakė jis. „Nėra didelė staigmena, kad prezidentas dabar iš tiesų sutelkęs dėmesį į tai, kaip kuo greičiau tai sumažinti.“

Vis dėlto, anot su procesu susipažinusių pramonės atstovų, svarstomos ir nestandartinės priemonės, kurios galėtų palengvinti gyventojams degalų kainų smūgį.

„Jie bando sugalvoti visas įmanomas idėjas, kurios galėtų sumažinti energijos kainas, įskaitant ekstremalių įgaliojimų ir teisių naudojimą bei nacionalinės gynybos argumentus, sprendžiant tiekimo grandinės sutrikimus Hormūzo sąsiauryje“, – teigė vienas iš pramonės pareigūnų.

Tuo pat metu vienas „Baltųjų rūmų“ pareigūnas neigė, kad administracija „aptarinėja ar prognozuoja trumpalaikes naftos kainas ateityje“ bei kad svarstoma 200 JAV dolerių už barelį tikimybė.

„Administracija ir toliau vertina papildomas priemones, kurių prireikus galėtų imtis, kad dar labiau sušvelnintų bet kokius trumpalaikius tiekimo sutrikimus“, – teigė „Baltųjų rūmų“ atstovė spaudai Taylor Rogers. „Prezidento D. Trumpo dėka Amerika pasiekė rekordines vidaus naftos ir dujų gavybos apimtis.“

Energetikos sektorius kol kas, anot šaltinių, nepanikuoja dėl 100 JAV dolerių už barelį lygio. Tačiau situacija galėtų pasikeisti, jei „Baltieji rūmai“ kaip kainų mažinimo strategiją imtų riboti naftos eksportą.

„Manau, pagaliau atsirado nerimas dėl kainų trajektorijos“, – sakė buvęs D. Trumpo energetikos patarėjas. „Vis dar nėra aišku, kiek laiko po konflikto pabaigos sistemai prireiks sugrįžti į kažką panašaus į normalumą.“

Pasak vieno Energetikos departamento pareigūno, aukšti ministerijos vadovai atšaukė planuotas keliones ir liko Vašingtone, nes Irano situacija ir energijos kainos svyruoja nenuspėjamai.

„Politikai tuo labai užsiėmę“, – sakė pareigūnas, kalbėdamas apie karo su Iranu įtaką energetikai.

Ekspertai pažymi, kad nors per pirmą karo mėnesį naftos kaina per kelias savaites šoktelėjo daugiau nei 40 proc., didžiausias smūgis dar gali būti priešakyje. Priežastis – karo pradžioje pasaulinė rinka dar turėjo kelių savaičių atsargų: dideli kiekiai naftos jau buvo pakeliui laivais į paskirties rinkas, o dabar šie kroviniai didžiąja dalimi jau pasiekė tikslus.

Naftos analitikas Rory Johnston, leidžiantis naujienlaiškį „Commodity Context“, teigia, kad Iranui iš esmės ir toliau blokuojant didelę dalį eismo Hormūzo sąsiauryje, per kurį kasdien keliauja apie 20 proc. pasaulinės naftos ir dujų pasiūlos, sistemoje atsirado „oro duobė“, kurios poveikis tik pradeda ryškėti. Jo vertinimu, ši banga JAV gali pasiekti maždaug po dviejų savaičių.

Anot R. Johnston, Jungtinės Valstijos su būsima rinkos „oro duobe“ susidoros geriau nei beveik bet kuri kita šalis, nes yra viena didžiausių naftos ir dujų gamintojų. Tačiau vis tiek tikėtinas tolimesnis dyzelino, reaktyvinių degalų kainų augimas, didesnės transporto sąnaudos ir kiti grandininiai efektai.

„Tai bus labai sunku vartotojams“, – sakė jis. „Tai iš esmės bus milžiniškas mokestis, kuris išsiurbs perteklines disponuojamas pajamas. Tai daug stipriau smogs mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams.“

Prie šios publikacijos rengimo prisidėjo žurnalistai Benas Lefebvre’as ir Zackas Colmanas.