Sąskaitos gali nebeaugti: Europos komisija griebiasi skubių permainų
Europos Komisija pasiūlė keisti Europos Sąjungos taršos leidimų prekybos sistemą (ETS), siekdama padidinti leidimų pasiūlą ir apsaugoti pramonę nuo sparčiai kylančių anglies dioksido (CO2) kaštų. Tai – pirmasis iš kelių šiemet planuojamų pakeitimų, kurie gali paveikti svarbiausią ES klimato politikos instrumentą.
ETS sistema įpareigoja įmones už taršą mokėti įsigyjant taršos leidimus. Pastaraisiais mėnesiais ją vis aktyviau kritikavo sunkioji pramonė, teigdama, kad nauji kaštai užgula ant jau ir taip didelių energijos kainų. Šiuo metu ETS leidimai rinkoje kainuoja apie 75 eurus už vieną toną CO2.
Pramonės spaudimą Briuseliui sustiprino ir kai kurios nacionalinės vyriausybės. Jos ragino skubiai peržiūrėti taisykles – nuo didesnio nemokamai skiriamų leidimų skaičiaus iki siūlymų sistemą laikinai stabdyti ar net visiškai atsisakyti.
Trečiadienį paskelbtas sprendimas laikomas nuosaikiu įvadu į galimai platesnius pokyčius, kuriuos Europos Komisija ketina pristatyti vėliau šiais metais. Šįkart siūloma koreguoti vadinamąjį Rinkos stabilumo rezervą – mechanizmą, ribojantį, kiek taršos leidimų vienu metu gali būti apyvartoje. Pagal veikimo logiką jis primena naftos atsargas, kurios gali būti naudojamos kainoms rinkoje švelninti.
Rinkos stabilumo rezervas įvestas 2015 metais. Pirminis jo tikslas buvo didinti anglies kainą: kai apyvartoje esančių leidimų skaičius pasiekdavo tam tikrą ribą, dalis leidimų būdavo išimama iš rinkos. Tokia priemonė atsirado todėl, kad ankstyvaisiais ETS metais taršos leidimų kaina buvo pernelyg žema dėl rinkoje susikaupusio pertekliaus, o tai neskatino verslo mažinti emisijų.
Rezervas gali sukaupti iki 400 mln. leidimų, o viršijus šią ribą pertekliniai leidimai pagal vadinamąją „anuliavimo“ taisyklę būdavo panaikinami. Kai apyvartoje esančių leidimų skaičius nukrisdavo žemiau nustatyto lygio, dalis rezervo leidimų grąžinama į rinką.
Dabar Europos Komisija siūlo žengti priešinga kryptimi nei buvo numatyta iš pradžių: ne kelti, o neleisti anglies kainai pernelyg išaugti. Siūloma atsisakyti „anuliavimo“ taisyklės, taip leidžiant rezerve kaupti neribotą leidimų kiekį. Tokiu būdu ES turėtų daugiau galimybių, prireikus, papildomai „įleisti“ leidimų į sistemą ir slopinti kainų šuolius.
Europos Komisijos vertinimu, didesnė rezervo talpa leistų lanksčiau reaguoti: kai apyvartoje esančių leidimų kiekis sumažėja žemiau tam tikros ribos, daugiau rezervinių leidimų galėtų grįžti į rinką ir taip neleisti kainai ilgą laiką išlikti pakilusiai. Tokios krypties peržiūrą aktyviai rėmė Italija, Lenkija, Austrija bei kitos valstybės, kurios ragino iš naujo įvertinti ETS atsižvelgiant į energetikos krizę.
Europos Komisijos atstovė spaudai Eva Hrncirova trečiadienį teigė, kad pasiūlymas yra platesnių pastangų stabilizuoti kainas dalis. Pasak jos, didesnė rezervo talpa „turėtų suteikti daugiau stabilumo ir sumažinti kainų svyravimus“.
Europos Komisijos pareigūnai taip pat atmetė kritiką, esą toks žingsnis kertasi su ES žaliuoju kursu. Komisijos atstovai pabrėžė, kad ES ir toliau sieks dekarbonizacijos tikslų, kartu reaguodama į dabartinę energetikos krizę.
Europos Komisija vėliau šiais metais ketina pateikti ir gerokai platesnį ETS sistemos peržiūros paketą. Trečiadienį pranešta, kad peržiūra greičiausiai reikštų ir ilgesnį sistemos galiojimą nei iki 2039 metų. Pagal dabartinį planą bendras leistinų emisijų „lubų“ lygis turi palaipsniui mažėti, kol 2039 metais pasiektų nulį.
Aplinkosaugos organizacijos ir dalis ES diplomatų, nepritarusių ETS atvėrimui, perspėja, kad pokyčiai gali didinti taršą ir emisijas, o prioritetas būtų teikiamas pramonės interesams.
Vienas ES diplomatas iš valstybės, visiškai remiančios ETS, žiniasklaidai sakė, kad pataisa yra reikšminga siekiant atsižvelgti į šalių nuogąstavimus dėl CO2 kainų šuolių, tačiau kartu priminė, jog „didelė grupė valstybių apskritai neprašė šio pakeitimo“.
Diskusijos dėl galimo ES klimato politikos „švelninimo“ pastaraisiais mėnesiais tik intensyvėjo. Tarp skeptiškiau nusiteikusių šalių minima ir Vengrija, kurios atstovai neseniai ragino ETS sistemą stabdyti ar atsisakyti.
Vis dėlto dalis pramonės atstovų pabrėžia, kad ETS principas jiems išlieka priimtinas, jei tik bus užtikrinta pusiausvyra. Europos plieno gamintojų lobistinės organizacijos „Eurofer“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Adolfo Aiello „anuliavimo“ taisyklės atsisakymą pavadino „sveikintinu pirmu žingsniu“ prieš pilną ETS peržiūrą, kurios tikimasi iki liepos.
„ETS turi rasti teisingą balansą“, – teigė A. Aiello, pabrėždamas, kad būsima peržiūra bus lemiama tam, jog sistema išliktų tinkama ir pramonei, ir klimatui, ir ekonomikai.
