Amžiaus mįslė įminta: mokslininkai atskleidė, kur slėpėsi legendinis vikingų miestas

Ar įmanoma, kad legendinis vikingų miestas iš tiesų slėpėsi Baltijos jūros saloje dabartinėje Lenkijoje? Tokios išvados ryškėja mokslininkams analizuojant įrodymus, siejamus su gyvenviete, sagose ir kronikose vadinama Jomsborgu. Beveik mitiniu laikytas miestas esą galėjo būti svarbus laivybos ir prekybos centras, jungęs tvirtovės, prekybinės gyvenvietės ir uosto funkcijas. Nenuostabu, kad jo ieškota dešimtmečius.

Dingęs vikingų miestas: Jomsborgo paieškų istorija

Iki šiol Jomsborgas daugiausia buvo žinomas iš vėlesnių šaltinių – kronikų ir šiaurės sagų. Pirmą kartą jis minimas XII amžiuje kaip svarbi X amžiaus tvirtovė, apibūdinama kaip karių būstinė ir strategiškai reikšmingas bastionas prie jūros. Pasakojimuose šis miestas vaizduojamas ir kaip gyvybingas prekybos centras.

Tačiau spalvingi aprašymai ilgą laiką nepadėjo tiksliai nustatyti vietos. Dėl to nemaža dalis istorikų Jomsborgą vertino veikiau kaip legendą, o ne realų tašką žemėlapyje.

Naujas etapas paieškose prasidėjo kiek netikėtai – ruošiantis statyti apžvalgos bokštą viešajame parke Wolin saloje. Archeologai, tarp jų ir dr. Wojciechas Filipowiakas iš Lenkijos mokslų akademijos Archeologijos ir etnologijos instituto, atkreipė dėmesį, kad po smėlio sluoksniu gali slypėti gerokai senesnės struktūros.

Vykdant tyrimus aptikta įvairių radinių ir konstrukcinių elementų, kurie gali rodyti buvus plačią gyvenvietę bei X amžiaus gynybinę struktūrą. Tai sutaptų su datavimu, minimu rašytiniuose šaltiniuose.

Ypač intriguoja objektai, aptikti Kartuvininkų kalvoje į pietus nuo dabartinio Wolin miesto. Tai vienas didžiausių ankstyvųjų viduramžių kapinynų Šiaurės Europoje, anksčiau labiausiai žinotas dėl laidojimo apeigų ir kapų tyrimų.

2021–2022 metų darbų metu čia rasta ne tik gerai išlikusių pilkapių, bet ir formų, kurios akivaizdžiai skiriasi nuo įprastų laidojimų: linijiniai sampilai, žiedinės formos struktūros, židinių pėdsakai bei medienos fragmentai. Tai leidžia svarstyti, kad šioje vietoje galėjo būti statinių ar įtvirtinimų elementų.

Baltijos sala ir ginčai mokslo bendruomenėje

Tyrėjų teigimu, šie neįprasti radiniai gali reikšti, kad kapinyno papėdėje buvo įtvirtinta struktūra – galimas centras, aplink kurį ir galėjo formuotis kronikose aprašytas „miestietiškas“ gyvenimas. Jei hipotezė bus patvirtinta papildomais tyrimais, tai galėtų reikšti, kad archeologai aptiko Jomsborgo pėdsakus arba kitos, panašaus pobūdžio gyvenvietės liekanas.

Iki šiol daug žinių apie vikingų ryšius su Baltijos regionu ir slavų žemėmis buvo paremta tekstais bei sagomis, užrašytomis praėjus šimtmečiams po aprašomų įvykių. Todėl realaus miesto–tvirtovės egzistavimo patvirtinimas suteiktų išskirtinę galimybę geriau suprasti X amžiaus Šiaurės Europos kasdienybę, prekybą ir karinius aspektus.

Tai taip pat padėtų aiškiau pamatyti, kokie sudėtingi ir daugiakultūriai galėjo būti centrai, kuriuose persipynė skandinaviškos, slaviškos ir germaniškos įtakos.

Nors mokslinėje bendruomenėje nuomonės dėl tiesioginio Wolin salos ryšio su legendiniu Jomsborgu vis dar išsiskiria, iki šiol surinkti duomenys daliai tyrėjų atrodo pakankamai įtikinami, kad hipotezė būtų toliau tikrinama.

Šioje vietoje jau veikia archeologinis parkas, atviras lankytojams. Šių metų sezonas jame turėtų prasidėti kovo 28 dieną.