Lietuvos pasieniečiai stebi Rusijos pusėje Kaliningrado srityje deginamą pernykštę žolę. Anot pareigūnų, situacija kontroliuojama, jei ugnis persimestų į Lietuvos pusę, esant reikalui gali būti pasitelkti ugniagesiai.
„Kalbant apie pavojų, kad ugnis gali priartėti prie pat Lietuvos teritorijos ir į ją persimesti, reikia turėti omenyje, kad didelė dalis sienos su Rusija eina Nemunu. Taip pat yra ir kitos natūralios vandens kliūtys – Šešupė ir Širvinta, kurių viduriu eina siena. Be abejo, yra ruožų, kur siena eina sausuma.
Pasieniečiai atidžiai stebi situaciją ir kaip ir kasmet, esant reikalui, yra pasirengę į pagalbą pasitelkti ugniagesius gelbėtojus bei imtis kitų priemonių‘, – rašoma antradienį paskelbtame Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pranešime.
Pasak tarnybos, pernykštės žolės deginimo vaizdai pasienyje su Rusija matomi kasmet. Ir ankstesniais, ir šiais metais situaciją stebi valstybės sieną su Rusija saugantys VSAT Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai.
Pernykštės žolės deginimas Kaliningrado srityje prasidėjo apie kovo vidurį.
„Toks reiškinys šiuo metu ten pastebimas vis dažniau. Jis sukelia nerimo ir Lietuvos pusėje gyvenantiems žmonėms“, – rašoma VSAT pranešime.
Vienos iš sieną su Rusija saugančių užkardų – Kudirkos Naumiesčio – vadas Darius Mekšraitis neatmeta, kad tokie žolės padeginėjimai anapus sienos dar intensyvės.
Tiek šios, tiek kitų Pagėgių rinktinės užkardų pasieniečiai padegtą žolę gretimoje valstybėje kasmet fiksuoja įvairiu paros metu. Pasak Kudirkos Naumiesčio pasieniečių vado D. Mekšraičio, naktimis nuo ugnies danguje matoma pašvaistė, dieną – atviros ugnies liežuviai ir tiršti dūmai. Taip pat Lietuvą pasiekia specifinis degėsių tvaikas.
Tokie ugnies židiniai ir arčiau, ir toliau nuo sienos gali būti ties visu Pagėgių rinktinės ruožu nuo pat Vištyčio Vilkaviškio rajone iki Kuršių marių Šilutės rajone.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
