Mokslininkai įspėja: elektroninės cigaretės gali sukelti plaučių ir burnos vėžį
Elektroninių cigarečių vartojimas, tikėtina, didina plaučių ir burnos vėžio riziką, teigiama išsamioje apžvalgoje, kurioje įvertinta daugiau nei 100 mokslinių tyrimų.
Analizėje apžvelgti žmonių ir gyvūnų tyrimai, taip pat laboratoriniai eksperimentai su ląstelėmis, tiriantys elektroninių cigarečių skystyje ir aerozolyje aptinkamų cheminių medžiagų poveikį. Tyrėjų teigimu, nuo 2017 m. publikuoti duomenys kelia vis didesnį susirūpinimą dėl galimo kancerogeninio poveikio.
Nors dar trūksta ilgalaikių, populiacijos masto duomenų, todėl tikslios rizikos įvertinti kol kas neįmanoma, ankstyvieji signalai, mokslininkų manymu, yra pakankamai ryškūs, kad būtų galima perspėti visuomenę ir vengti anksčiau su cigaretėmis padarytų klaidų.
„Nors rūkymui kadaise buvo suteikta abejonės nauda, šiandien tokios pačios nuolaidos neturėtų būti taikomos garinimui, atsižvelgiant į turimų duomenų apie kancerogeniškumą stiprumą“, – rašė tyrimo bendraautoriai Freddy Sitas ir Bernard Stewart iš Australijos „Naujojo Pietų Velso universiteto“.
Elektroninės cigaretės išpopuliarėjo 2000-ųjų pradžioje kaip alternatyva įprastoms cigaretėms. Buvo teigiama, kad tai saugesnis ir mažiau nemalonų kvapą skleidžiantis nikotino vartojimo būdas, nes čia nedeginamas tabakas – prietaisas kaitina skystį, o vartotojas įkvepia susidariusį aerozolį.
Vis dėlto šio įpročio paplitimas augo greitai, o informacijos apie galimą ilgalaikę žalą ilgą laiką trūko. Dalis visuomenės sveikatos specialistų jau anksčiau įspėjo apie galimus pavojus, remdamiesi tuo, kas žinoma apie elektroninėse cigaretėse randamas chemines medžiagas.
Mokslininkai primena, kad priežastinį ryšį tarp rūkymo ir plaučių vėžio užtruko įrodyti labai ilgai – maždaug šimtmetį, o dar kelių dešimtmečių prireikė poveikiui tiksliai įvertinti. Dėl to naujų įrodymų apie galimą elektroninių cigarečių žalą buvo laukiama itin atidžiai.
Tačiau daugelis ankstesnių tyrimų garinimą lygino su rūkymu arba riziką aiškino tuo, kad dalis garinančiųjų kartu rūko įprastas cigaretes. Šįkart tyrėjai siekė įvertinti elektroninių cigarečių poveikį „savaime“, atskirai nuo įprasto rūkymo.
Apžvalgoje daugiausia dėmesio skirta tyrimams, kuriuose nagrinėtos tik elektroninės cigaretės arba lyginti garinantys ir nevartojantys žmonės. Į analizę nebuvo įtraukti darbai, kuriuose vertinti vadinamieji „dvigubi vartotojai“ (tie, kurie ir garina, ir rūko) arba elektroninės cigaretės tiesiogiai lygintos su įprastomis cigaretėmis. Taip pat pasirinkta analizuoti nuo 2017 m. publikuotus darbus, siekiant nesiremti ankstesniais, nevienodos kokybės duomenimis.
Tyrėjai tyrimus suskirstė į tris pagrindines grupes: žmonių tyrimus, kuriuose nustatyti DNR pažaidos, oksidacinio streso ir uždegimo biomarkeriai; eksperimentinius tyrimus su pelėmis, kuriuose fiksuotas plaučių navikų vystymasis dėl elektroninių cigarečių aerozolio poveikio; bei laboratorines analizes, aiškinančias, kokiais keliais elektroninių cigarečių skysčiuose esantys junginiai, įskaitant žinomus kancerogenus, gali žaloti ląsteles.
Taip pat aptarti klinikinių atvejų aprašymai, kai intensyviai garinę žmonės susirgo agresyviu burnos vėžiu, nors tradicinių rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas ar virusinės infekcijos, nebuvo arba jie buvo minimalūs. Kai kuriais atvejais liga pasireiškė neįprastai sunkiai ir palyginti jauniems pacientams.
„Kiek žinome, ši apžvalga yra vienas tvirčiausių įvertinimų, kad garinantys žmonės gali turėti didesnę vėžio riziką nei tie, kurie negarino“, – teigė vėžio tyrėjas B. Stewart.
„Įvertinus visus duomenis – klinikinį stebėjimą, gyvūnų tyrimus ir biologinius mechanizmus – elektroninės cigaretės, tikėtina, sukelia plaučių ir burnos vėžį“, – pridūrė jis.
Dar vienas susirūpinimą keliantis aspektas – kaip elektroninės cigaretės naudojamos realiame gyvenime. Nors jos dažnai pristatomos kaip priemonė mesti rūkyti ir kai kurie įrodymai rodo galimą trumpalaikę naudą, daugelis žmonių visiškai neatsisako įprastų cigarečių ir pereina prie mišraus vartojimo.
Be to, tyrimai rodo, kad jaunuoliai, kurie anksčiau nerūkė, bet pradėjo garinti, maždaug tris kartus dažniau tampa reguliariais įprastų cigarečių rūkaliais.
Kai kurie duomenys leidžia įtarti, kad dvigubas vartojimas gali būti pavojingesnis nei vien rūkymas. Viename 2024 m. tyrime nustatyta, kad žmonėms, kurie ir garina, ir rūko, plaučių vėžio rizika buvo keturis kartus didesnė nei tiems, kurie tik rūko.
Nors, mokslininkų teigimu, dar reikia papildomų darbų, kad būtų galima tiksliai įvertinti elektroninių cigarečių keliamą riziką, ilgalaikių duomenų rinkimas neišvengiamai užtruks. Daugelis vėžio formų gali išsivystyti tik po daugelio metų ar net dešimtmečių nuo pradinio poveikio.
Kol kas, pasak tyrėjų, tenka remtis biologiniais ir eksperimentiniais signalais, padedančiais įvertinti galimą žalą. Jie pabrėžia, kad nors daliai rūkančiųjų elektroninės cigaretės gali padėti sumažinti įprastų cigarečių vartojimą, vis daugiau jaunų žmonių pradeda garinti nė karto nerūkę – taip jie įtraukiami į nikotino vartojimą ir įkvepia cheminių medžiagų mišinius, kurių kitu atveju galėtų išvengti.
Tyrėjai tikisi, kad šios išvados padės valdžios institucijoms priimant ir tobulinant elektroninių cigarečių reguliavimą.
„Ankstyvieji pranešimai rūkymą siejo su infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, tuberkulioze, vėliau – su širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu ir plaučių vėžiu. Elektroninės cigaretės atsirado maždaug prieš 20 metų. Neturėtume laukti dar 80 metų, kad nuspręstume, ką daryti“, – sakė epidemiologas F. Sitas.
Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Carcinogenesis“.