Sekmadieniai be automobilių: ES skubiai ruošiasi galimam degalų trūkumui
Europos Komisija ragina ES valstybes nares svarstyti galimybę mažinti naftos ir dujų vartojimą, ypač transporto sektoriuje, ruošiantis galimam ilgalaikiam energijos tiekimo sutrikimui, kurį kursto karas Irane.
Šis raginimas, kurį nacionaliniams energetikos ministrams laiške pateikė ES energetikos komisaras Danas Jørgensenas, atspindi augantį nerimą, kad konfliktas Persijos įlankoje iš kainų šoko gali peraugti į realią energijos išteklių tiekimo krizę, galinčią turėti rimtų pasekmių pasaulio ekonomikai.
Laiške, su kuriuo susipažino „POLITICO“, D. Jørgensenas pažymi, kad nacionalinės vyriausybės turėtų apsvarstyti „savanoriškas paklausos mažinimo priemones, ypatingą dėmesį skiriant transporto sektoriui“.
Praktiškai tai galėtų reikšti raginimus gyventojams rečiau naudotis automobiliais ar mažiau skraidyti, kad degalų būtų galima sutaupyti svarbesnėms reikmėms. Panašios priemonės jau taikomos kai kuriose Azijos valstybėse.
Europos energetikos ministrai antradienį ketina rinktis į neeilinį posėdį, kuriame bus aptariama, kaip reaguoti į gilėjančią energijos krizę.
D. Jørgensenas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos transporto sektorius susiduria su augančiomis sąnaudomis ir tiekimo trūkumais dėl didelės priklausomybės nuo Persijos įlankos. Pasak jo, ES iš šio regiono gaudavo daugiau kaip 40 proc. reaktyvinių degalų ir dyzelino importo.
Jis pridūrė, kad didėjantį trūkumą dar labiau paaštrina „ribotos alternatyvių tiekėjų galimybės ir nepakankami tam tikrų produktų perdirbimo pajėgumai pačioje ES“.
„Valstybės narės turėtų susilaikyti nuo priemonių, kurios gali didinti degalų vartojimą, riboti laisvą naftos produktų judėjimą arba mažinti ES naftos perdirbimo gamyklų gamybos paskatas“, – laiške nurodė D. Jørgensenas. Jis taip pat paragino šalis vertinti nacionalinių sprendimų poveikį kitoms valstybėms ir saugoti „visos ES masto nuoseklumą“.
Kol kas Europos valstybės dar nėra įvedusios paklausos mažinimo priemonių, kurios buvo įprastos per 8-ajame dešimtmetyje kilusias naftos krizes, kai kai kuriose šalyse buvo taikomas degalų normavimas ar skelbiami „sekmadieniai be automobilių“.
Tarptautinė energetikos agentūra jau yra pateikusi pasiūlymų, kaip šį kartą mažinti paklausą, įskaitant nuotolinio darbo skatinimą ir greičio ribojimų magistralėse mažinimą.
Laiškas pasirodė tuo metu, kai silpsta pasitikėjimas, kad karas Irane greitai baigsis, todėl didėja ilgalaikio trūkumo tikimybė. Pasak D. Jørgenseno, ES šalys turėtų laiku pasirengti, „numatant galimą užsitęsusį sutrikimą“.
Komisaras taip pat rekomendavo stiprinti stebėseną ir keitimąsi informacija, atidėti nebūtinus naftos perdirbimo įrenginių techninės priežiūros darbus bei svarstyti galimybę spartinti biodegalų naudojimą, kad dalis iškastinio kuro būtų pakeista alternatyvomis.
Tuo pat metu tarptautinėje erdvėje skamba perspėjimai, kad rimta žala dideliam dujų gavybos objektui galėtų būti šalinama net penkerius metus. Be to, diskusijos dėl elektros kainų gali turėti ilgalaikių pasekmių, o kai kurios valstybės narės perspėja dėl masinės spekuliacijos, ES rengiantis prieš žiemą centralizuotai pirkti dujas.
Siūlomos priemonės, anot Europos pareigūnų, turėtų sušvelninti karo Irane poveikį Europos gyventojams ir sumažinti galimos energijos stygiaus bangos mastą.
