BRIUSELIS — Europoje auga nerimas dėl neįprastai žemų dujų saugyklų lygių. Įtampa didėja Iranui įsitraukus į karą, kuris, kaip baiminamasi, gali įžiebti konkurenciją tarp valstybių dėl sparčiai mažėjančios pasaulinės energijos pasiūlos.
Europos Sąjunga įpareigoja valstybes nares iki žiemos sukaupti dujų atsargas, siekiančias 90 proc. saugyklų talpos. Ši priemonė buvo įvesta po to, kai 2022 m. „Rusija“ įsiveržė į „Ukrainą“. Tačiau šiemet šaltesnė nei įprasta žiema atsargas išeikvojo: kovo mėnesį jos buvo nukritusios iki mažiau nei 30 proc., tai yra žemiausias lygis nuo 2022 m.
Dujų kainoms šoktelėjus po Irano atakų, dėl kurių iš esmės buvo uždarytas Hormūzo sąsiauris, užpildyti saugyklas iki žiemos tapo gerokai rizikingiau. Šiuo siauru jūrų keliu keliauja didelė dalis pasaulio suskystintų gamtinių dujų, o dalis šių krovinių paprastai pasiekdavo ir Europą.
Užkulisiuose vyriausybių atstovai ir pramonės lobistai įspėja: jei taisyklės nebus sušvelnintos, valstybės gali vienu metu skubėti įvykdyti tikslus. Tai padidintų paklausą ir suteiktų prekiautojams galimybę pasinaudoti kylančiomis kainomis.
Panaši dinamika 2022 m. jau buvo nulėmusi kainų šuolį iki daugiau nei 300 eurų už megavatvalandę. Tuomet ambicingi saugyklų užpildymo tikslai dar labiau sustiprino paklausos augimą, kuris kilo po „Rusijos“ tiekimo ribojimų.
Analitikai pažymi, kad atsargų atkūrimą apsunkins ir konkurencija su Azija. Šis regionas yra tiesiogiai labiau priklausomas nuo krovinių, kurie anksčiau judėjo per Persijos įlanką. Dėl to metų viduryje dujų kainos gali išlikti aukštos, o tai mažintų paskatas prekiautojams pirkti vasarą saugojimui ir parduoti žiemą.
Pareigūnai pabrėžia, kad situacija dar ankstyvoje stadijoje, tačiau, pasak kelių su klausimu susipažinusių Europos energetikos pareigūnų, jau dabar ne viena Europos sostinė svarsto pasinaudoti esamomis išimtimis, leidžiančiomis laikinai sušvelninti saugojimo tikslus. Tokiu būdu būtų mažinama masinių pirkimų apimtis.
Be to, mažiausiai trys šalys mano, kad ES vykdomoji valdžia turėtų numatyti papildomų lankstumų, kurie viršytų dabartinį reguliavimo rėmą. Anot pareigūnų, svarstoma galimybė tikslą mažinti net iki 30 proc. Taip pat siūloma sukurti naują ES mechanizmą, kuris koordinuotų dujų pirkimus.
Tokios priemonės, šaltinių teigimu, leistų patogiau pasirengti ateinančiai žiemai. „Su mažesniu tikslu mes nestumtume paklausos link labai aukštų saugyklų užpildymo lygių ir nekeltume kainų“, – sakė vienas iš su diskusijomis susipažinusių asmenų.
Pasak šaltinių, „Europos Komisija“ dar nėra apsisprendusi, kaip geriausiai reaguoti. Vis dėlto problema jau buvo aiškiai įvardyta tiek pirmadienį vykusiame energetikos ministrų susitikime, tiek ankstesniuose ambasadorių ir nacionalinių energetikos ekspertų pasitarimuose. Į prašymą pakomentuoti „Europos Komisijos“ atstovas neatsakė.
Viešai dalis pareigūnų išlieka ramūs. Pavyzdžiui, Vokietijos atsargos siekia apie 22 proc. talpos po to, kai Berlynas pernai siekė sumažinti savo saugojimo tikslus, tačiau šalies ekonomikos ministrė Katherina Reiche problemos reikšmę sumenkino.
Kiti pasisakymai rodo didesnį nerimą. „Status quo yra netvarus — esami mechanizmai nepakankamai užtikrina dujų tiekimo saugumą, nes paskatos pildyti dujų saugyklas yra neadekvačios“, – antradienį išplatintame pareiškime teigė Vokietijos saugyklų asociacijos „INES“ vadovas Sebastianas Heinermannas.
Dujų pramonės interesams atstovaujanti „Eurogas“ taip pat perspėjo, kad griežti ES reikalavimai, taikomi suskystintų gamtinių dujų kroviniams, gali mažinti Europos patrauklumą eksportuotojams. Skirtingai nuo vamzdynais tiekiamų dujų, suskystintų dujų kroviniai dažnai keliauja ten, kur mokama daugiausia, todėl papildomi reguliaciniai barjerai, lobistų vertinimu, dar labiau silpnina ES galimybes užsitikrinti reikalingą kurą vis labiau įtemptoje rinkoje.
Be to, tarptautinėje erdvėje pasigirsta perspėjimų, kad didelio dujų gamybos objekto pažeidimų remontas gali užtrukti iki penkerių metų, apie tai agentūroms yra sakęs „QatarEnergy“ vadovas.
ES darbotvarkėje aptariami ir platesni energetikos klausimai: diskusijos dėl elektros kainų gali turėti ilgalaikių pasekmių, o svarstomos priemonės skirtos sušvelninti karo poveikį Europos gyventojams.
Tuo pat metu „Europos Komisija“ priešinasi kai kurių valstybių narių spaudimui laikinai atnaujinti „Rusijos“ iškastinio kuro importą.
