Ispanijos energetinis stebuklas: saulė ir vėjas tapo skydu nuo istorinės krizės
Kol didžioji Europos dalis skuba ieškoti greitų sprendimų dėl šoktelėjusių energijos kainų, Ispanija skuba skelbti pergalę. Madridas tikina, kad sparčiai auganti atsinaujinančios energijos gamyba padeda gyventojams išvengti didžiausių sąskaitų šuolių, tačiau ekspertai perspėja: istorija nėra tokia paprasta.
Europos elektros sąskaitos smarkiai išaugo po to, kai Iranas sutrikdė naftos ir dujų tiekimą per Hormūzo sąsiaurį ir atakavo degalų gamybos infrastruktūrą Artimuosiuose Rytuose, reaguodamas į JAV ir Izraelio smūgius. Ketvirtadienį Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime daugelis ES lyderių įspėjo apie rimtas pasekmes namų ūkiams ir pramonei, jei krizė greitai nesibaigs.
Vis dėlto Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez pabrėžė, kad jo šalis kainų šuolį pajuto gerokai mažiau.
„Ispanija rodo, kaip energetikos pertvarka ir mūsų įsipareigojimas atsinaujinantiems energijos ištekliams užtikrina, kad mūsų piliečiai, pramonė, verslai, darbuotojai ir namų ūkiai yra mažiau paveikiami nei kiti“, – teigė P. Sánchez. Šiuo metu atsinaujinantys ištekliai pagamina beveik 60 proc. Ispanijos elektros.
Jis taip pat pateikė palyginimą, kuriuo siekė įrodyti, kad Ispanija gali tapti pavyzdžiu kitoms šalims.
Pasak P. Sánchez, praėjusį šeštadienį megavatvalandės kaina Ispanijoje siekė 14 eurų, kai Italijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje vartotojai esą mokėjo daugiau nei 100 eurų. „Tai ne atsitiktinė sėkmė, o aštuonerių metų darbo rezultatas – šis kabinetas nuosekliai siekė būti atsinaujinančios energetikos diegimo priešakyje“, – kalbėjo jis.
Tačiau net ir kai kurie žaliąją darbotvarkę remiantys lyderiai atkreipė dėmesį, kad vien didinti atsinaujinančios energijos dalį nepakanka, nes Europoje elektros kainos apskaičiuojamos pagal tam tikrą rinkos logiką.
Austrijos kancleris Christian Stocker nurodė, kad jo šalis iš atsinaujinančių išteklių pasigamina apie 90 proc. metinio suvartojimo, tačiau kainą vis tiek lemia dujinės elektrinės. „Mokame tokią elektros kainą, tarsi ji būtų pagaminta iš dujų. Tai beveik dvigubai brangiau“, – sakė jis.
Oksfordo universiteto energetikos ir klimato politikos profesorius Jan Rosenow sutinka, kad Ispanijos pasididžiavimas turi pagrindo, tačiau pabrėžia, jog šalis yra struktūriškai kitokioje padėtyje nei daugelis kaimynių.
„Ispanija iš esmės skiriasi nuo daugumos Europos kaimynių. Nuo 2019 metų ji padvigubino vėjo ir saulės energetikos pajėgumus – pridėjo daugiau naujų atsinaujinančių pajėgumų nei bet kuri kita ES valstybė, išskyrus Vokietiją, kurios rinka yra dvigubai didesnė“, – teigė jis.
Dar prieš žaliąją transformaciją Ispanijoje elektros kainos buvo vienos aukščiausių žemyne, tačiau iki 2025 metų jos tapo 32 proc. mažesnės už Europos vidurkį.
Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Teresa Ribera, kuri 2018–2024 metais Ispanijoje buvo atsakinga už energetikos politiką, teigė, kad P. Sánchez vyriausybė nuo pat pradžių „dirbo tam, kad palengvintų elektros sistemos pertvarką, skatintų atsinaujinančią energetiką ir atsisakytų anglies“.
Vis dėlto, vertinant elektros sistemos „žalinimą“, Ispanija ES kontekste yra labiau vidutiniokė – Baltijos ir Šiaurės šalys yra pažengusios toliau. Be to, iškastinės dujos vis dar sudaro iki penktadalio šalies elektros gamybos, panaši dalis tenka ir branduolinei energijai.
Esminis veiksnys – kaip dažnai atsinaujinanti energija išstumia iškastinį kurą. Didmeninės elektros kainos Europoje nustatomos pagal brangiausią kurą, kurio reikia paklausai patenkinti. Tai reiškia, kad net ir nedidelė brangių dujų ar anglies dalis gali smarkiai išpūsti sąskaitas. Austrija yra viena šalių, kritikuojančių tokį modelį dėl aukštų kainų.
Tačiau Ispanijos saulėti orai ir stipresni vėjai leidžia užtikrinti stabilesnę atsinaujinančios energijos gamybą: dujos čia reikalingos tik maždaug 15 proc. vidutinės dienos paklausos padengti, kai Italijoje – beveik 90 proc.
„Kai dujos lemia elektros kainą tik 15 proc. laiko, staigus 50 proc. ar didesnis dujų kainos šuolis beveik nepastebimas“, – aiškino J. Rosenow.
Analitinio centro „Ember“ vyriausiasis analitikas Dave Jones tvirtina, kad Ispanijos kryptis gali būti pritaikoma ir kitur – pavyzdžiui, plečiant vėjo energetiką Šiaurės jūroje ar išnaudojant geoterminį potencialą Vidurio Europoje.
„Ispanija tiesiog yra žingsniu priekyje“, – sakė jis.
Tačiau J. Rosenow perspėja, kad P. Sánchez „šiek tiek perdeda“, nes šalis vis dar išlieka pažeidžiama globalių iškastinio kuro rinkų svyravimams.
„Ispanijos namai vis dar dažniausiai šildomi dujomis ir nafta, o automobiliai daugiausia važinėja benzinu ir dyzelinu. Karas su Iranu smogia ir šiems sektoriams – vartotojai tai jaučia degalinėse ir šildymo sąskaitose, kaip ir visi kiti“, – teigė jis.
Dėl to, nepaisant optimistinės retorikos Briuselyje, penktadienį P. Sánchez pristatė 5 mlrd. eurų vertės 80 punktų planą, skirtą sušvelninti karo ekonomines pasekmes. Tarp numatytų priemonių – energetikos mokesčių mažinimas ir degalų subsidijos ūkininkams bei žvejams.
Atsinaujinančios energetikos proveržis, pasak T. Ribera, dar nėra baigtas. „Tai vis dar vykstantis procesas. Tačiau per pastaruosius aštuonerius metus Ispanija žengė labai reikšmingą žingsnį į priekį, ir tai leidžia dabartinius iššūkius spręsti geresnėmis sąlygomis“, – pabrėžė ji.
Tuo pat metu Irano krizė dar kartą išryškina, kad vietinė švari elektros gamyba gali būti vienas realiausių ES kelių į saugesnį ir pigesnį energijos tiekimą.
Ispanijai tai taip pat svarbu reputacijos prasme: pernai šalis susidūrė su kaltinimais, esą žalia energetika prisidėjo prie Iberijos pusiasalio istorinio elektros tiekimo sutrikimo. Vis dėlto penktadienį paskelbtoje ES lygmens ataskaitoje nurodyta, kad blackoutą lėmė veiksnių visuma, tačiau tikrai ne Ispanijos priklausomybė nuo atsinaujinančių išteklių.
„Pastaraisiais metais Ispanija atliko namų darbus, ir dabar skiname rezultatus, nors darbo dar yra“, – teigė Ispanijos ekologinės pertvarkos ministrė Sara Aagesen. „Turime ir toliau spartinti perėjimą, nes vienas dalykas neginčijamas: nei saulės, nei vėjo neįmanoma užblokuoti Hormūzo sąsiauryje.“
Tekste taip pat aptariami Ispanijos užsienio politikos akcentai: užsienio reikalų ministras José Manuel Albares teigia, kad ES gina taisyklėmis paremtą tvarką ir priešinasi „vienpusiškam karui, kuris nėra mūsų“. Valdančioji partija netikėtai sustiprino pozicijas Kastilijos ir Leono rinkimuose, pasinaudojusi antikarinėmis ir anti-Trump nuotaikomis. Tuo metu Ispanijos vicepremjerė Yolanda Díaz įspėja, kad „paklusnus“ požiūris į Vašingtoną gali skatinti euroskepticizmą ir prisidėti prie kraštutinių dešiniųjų augimo.
Be kita ko, Madridas atšaukė savo ambasadorių iš Tel Avivo, o atstovavimą paliko reikalų patikėtiniui.
