Mėsos kaina šaus į viršų? ES ekspertai siūlo apmokestinti ūkių taršą ir keisti mūsų lėkščių turinį

Europos Sąjunga privalo skubiai imtis priemonių, kad sumažintų maisto ir žemės ūkio poveikį klimatui, teigiama mokslo patariamosios tarybos ataskaitoje. Ekspertai siūlo europiečiams valgyti mažiau mėsos, o ūkiams taikyti taršos apmokestinimą, jei Bendrija nori pasiekti savo klimato tikslus. Vis dėlto tokios rekomendacijos, tikėtina, nesulauks palankaus ūkininkų vertinimo.

Trečiadienį paskelbtoje 350 puslapių „Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais“ ataskaitoje raginama atsisakyti subsidijų praktikoms, kurios daro žalą klimatui, ir imtis plataus masto pokyčių, kad būtų sumažintas žemės ūkio indėlis į visuotinį atšilimą.

Tuo pat metu mokslininkai siūlo didinti finansinę paramą ūkininkams, kad šie galėtų pereiti prie aplinkai palankesnių sprendimų, taip pat geriau pasirengti vis dažnėjančioms sausroms ir su klimatu susijusioms nelaimėms.

Pastaraisiais metais bet kokios aplinkosaugos priemonės, paliečiančios žemės ūkį, tapo politiškai itin jautrios. Briuselis ir ES sostinės vengia tiesiogiai spręsti ūkių taršos klausimą, ypač po plataus masto traktorių protestų ir intensyvių lobistinių kampanijų.

Vis dėlto, pasak tarybos pirmininko Ottmaro Edenhoferio, tęsti įprastą politiką nebeįmanoma.

„Kad ES iki 2050 metų pasiektų anglies dioksido neutralumą, šis sektorius turi prisidėti mažindamas išmetimus“, – teigė O. Edenhoferis.

Jis pabrėžė, kad taršos apmokestinimas galėtų būti įgyvendinamas palaipsniui, o surinktos lėšos panaudojamos perėjimui prie tvaresnių sprendimų remti: „Jeigu tai darysime išmintingai – palaipsniui, nustatydami kainą išmetimams, bet pajamas nukreipdami perėjimui paremti, tai būtų naudingas kelias tiek sektoriui, tiek visai visuomenei.“

Nors politiškai šios idėjos jautrios, jos nėra visiškai naujos. Mokslininkai ir tarptautinės institucijos jau ne vienerius metus ragina mažinti mėsos vartojimą bei atsisakyti aplinkai kenksmingų subsidijų, siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iš maisto sistemos. Teigiama, kad maistas sudaro maždaug trečdalį visos žmonijos sukeliamų planetą šildančių emisijų.

Kaip pavyzdys minimas Danijos kelias: šalis artėja prie to, kad taptų pirmąja, apmokestinančia žemės ūkio taršą, po to, kai 2024 metais Kopenhaga ir ūkininkų organizacijos sutarė nuo 2030-ųjų taikyti anglies kainą gyvulininkystės emisijoms.

Ataskaitos išvados gali turėti įtakos, nes „Europos mokslinė patariamoji taryba klimato kaitos klausimais“ pagal ES teisę teikia gaires klimato politikai. Ankstesnės jos rekomendacijos buvo reikšmingos: 2023 metais taryba siūlė 2040-iesiems nustatyti bent 90 proc. emisijų mažinimo tikslą, ir tai prisidėjo prie sprendimų šį tikslą įtvirtinti teisės aktuose.

Rekomendacijos dėl žemės ūkio pateikiamos kaip tik tuo metu, kai ES rengia naujas politikos kryptis: nuo kito ilgalaikio biudžeto ir numatomos ūkių subsidijų programos peržiūros iki naujų žaliųjų teisės aktų, skirtų 2040 metų tikslui pasiekti, bei plano, kaip didinti atsparumą klimato nelaimėms.

Vienas svarbiausių ataskaitos taikinių – „Bendroji žemės ūkio politika“, kuri „suvalgo“ apie trečdalį ES biudžeto. Nors dabartinėje sistemoje numatytos priemonės klimatui ir biologinei įvairovei, mokslininkai teigia, kad jos nepakankamai sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Pasak ataskaitos, visa maisto sistema – nuo ūkininkavimo iki vartojimo ir atliekų tvarkymo – sudaro 31 proc. ES emisijų. Daugiau nei pusė jų atsiranda maisto gamybos etape: tai ir iš galvijų išsiskiriantis metanas, ir trąšų naudojimas, ir degalai žemės ūkio technikai, bei kiti veiksniai.

Mokslininkai įspėja, kad „Bendroji žemės ūkio politika“ vis dar skatina klimatui žalingas praktikas per plačią subsidijų sistemą. Todėl siūloma palaipsniui atsisakyti išmokų, susietų su gyvulininkystės produkcija – tokio tipo pajamų paramos, kuri sudaro apie 5 proc. dabartinio programos biudžeto.

Taip pat raginama iš esmės peržiūrėti subsidijų principą, kai išmokos mokamos pagal valdomos žemės plotą. Tokios išmokos sudaro 39 proc. „Bendrosios žemės ūkio politikos“ biudžeto – daugiau kaip 100 mlrd. eurų. Ataskaitoje teigiama, kad šis modelis „skatina žemės ūkio gamybą, o ne kitas žemės naudojimo formas“, pavyzdžiui, miškininkystę, todėl gali didinti emisijas.

Be subsidijų reformos, siūloma įvesti anglies kainodaros mechanizmą, apimantį ir žemės ūkį, remiantis „Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos“ architektūra, kuri, anot ekspertų, reikšmingai sumažino pramonės ir elektrinių taršą.

Kartu pažymima, kad žemės ūkio anglies kainodara turėtų būti sudaryta iš trijų atskirų sistemų: energijos vartojimu susijusioms ūkių emisijoms, ne CO2 taršai (pavyzdžiui, metanui) ir emisijoms bei anglies dioksido pašalinimui iš žemės naudojimo.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad vien tik gamybos pokyčių nepakanka – būtina spręsti ir vartotojų paklausą. Tarybos teigimu, europiečiai valgo per daug raudonos mėsos, o tai didina metano emisijas.

Ekspertai rekomenduoja nustatyti nacionalines gaires klimatui palankiai mitybai, taip pat įvesti privalomus maisto rinkodaros ir tvarumo ženklinimo standartus, kad vartotojai būtų skatinami rinktis aplinkai draugiškesnius produktus.

Kad ūkininkams pereinamuoju laikotarpiu būtų lengviau, siūloma lėšas, sutaupytas reformuojant „Bendrąją žemės ūkio politiką“ ir surinktas per anglies kainodarą, nukreipti žemės ūkio sektoriaus pertvarkai ir prisitaikymui prie šylančio klimato finansuoti.

Vis dėlto lieka neaišku, ar papildomo finansavimo pažadas būtų pakankamas, kad nuramintų žemės ūkio interesų grupes, kurios visoje Europoje organizavo masines protesto akcijas vos pasirodžius užuominoms apie papildomas prievoles ūkiams. Be to, politinis palaikymas žaliajai darbotvarkei Briuselyje ir sostinėse pastaruoju metu silpnėja, akcentą vis dažniau perkeliant į pramonę ir saugumą.

Kaip „Žaliojo kurso“ dalį „Europos Komisija“ 2020 metais pristatė strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, kurios tikslas buvo padaryti ES maisto sistemą draugiškesnę aplinkai. Tačiau planas faktiškai buvo pristabdytas po lobistinių grupių ir konservatyvių politikų pasipriešinimo.

Praėjusią savaitę ES institucijos taip pat pasiekė susitarimą uždrausti vegetariškiems produktams naudoti tam tikrus su mėsa siejamus terminus.

Vis dėlto O. Edenhoferis mano, kad politinės erdvės įgyvendinti siūlomas priemones yra. Jis kaip viltingą pavyzdį mini Danijos trišalį susitarimą dėl anglies mokesčio – susitarimą tarp vyriausybės, ūkininkų ir aplinkosaugos organizacijų.

„Suprantame, kad tai labai sudėtinga, tačiau mums reikia reguliavimo sistemos, kuri skatintų mažinti emisijas agromaisto sistemoje“, – tvirtino jis.