Vengrija spaudžia Europos Sąjungą laikinai sustabdyti muitus ir papildomas rinkliavas trąšų importui iš Rusijos ir Baltarusijos. Budapeštas teigia, kad augant kainoms ūkininkams būtinos pigesnės trąšos, ypač didėjant rizikai, jog karas Irane gali dar labiau pakelti pasaulines maisto kainas.
Toks žingsnis, kaip pabrėžiama, reikštų didesnes įplaukas iš eksporto, kurios prisideda prie Maskvos pajamų ir gali netiesiogiai remti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Pirmadienį laiške Europos Komisijos nariams Vengrijos žemės ūkio ministras Istvánas Nagy įspėjo, kad kylanti pasaulinė trąšų kaina ir tiekimo neapibrėžtumas, kurį dar labiau didina karas Irane, gali smarkiai suspausti ES ūkininkų galimybes ir prisidėti prie maisto brangimo.
Ministras paragino laikinai sumažinti muitus rusiškiems ir baltarusiškiems produktams iki nulio. Pasak jo, jei galimybės įsivežti pigesnes trąšas ir toliau bus ribojamos, Vengrijoje gali kristi derlingumas. Šalis vietoje gamina tik azotines trąšas, o fosforo ir kalio produktus yra priversta importuoti.
Europos Sąjunga 2025 metais sugriežtino muitus trąšoms iš Rusijos ir Baltarusijos, nes po plataus masto invazijos į Ukrainą importas buvo išaugęs. Briuselyje baimintasi, kad Rusija, patirdama sankcijų smūgį dujų eksportui, gali nukreipti dujas į trąšų gamybą ir taip palaikyti eksporto pajamas.
Skaičiuojama, kad praėjusiais metais rusiškų trąšų siuntų į ES vertė siekė apie 2 mlrd. eurų, tačiau 2026 metų pradžioje apimtys smarkiai sumažėjo, kai nauji muitai pradėjo realiai veikti.
Situaciją papildomai kaitina Irano veiksmai Hormūzo sąsiauryje, kurie apsunkina tiek kuro, tiek žaliavų tiekimą – tai kelia trąšų gamybos ir galutinę kainą. Be to, Budapeštas ragina ES švelninti ir rusiškų dujų draudimą, siekdamas mažinti kainų spaudimą, tačiau ši idėja Briuselyje buvo griežtai atmesta.
