Klausimas „kaip dažnai tuštinatės?“ gali pasirodyti pernelyg asmeniškas, tačiau atsakymas, pasak mokslininkų, gali nemažai pasakyti apie bendrą organizmo būklę.
2024 m. paskelbtame tyrime buvo analizuojama, kaip dažnai žmonės tuštinasi, o šie duomenys lyginti su demografiniais rodikliais, genetika ir įvairiais sveikatos parametrais. Tyrime dalyvavo 1 425 žmonės.
Rezultatai parodė, kad geriausiai su sveikatos rodikliais siejamas tuštinimosi dažnis – vieną arba du kartus per dieną. Tyrėjai šį intervalą įvardijo kaip savotišką „auksinę zoną“.
Mokslininkų komanda, vadovaujama „Sistemų biologijos instituto“ (ISB) tyrėjų, nustatė, kad ir per retas, ir per dažnas tuštinimasis gali būti susijęs su skirtingomis, gilesnėmis organizmo problemomis.
„Šis tyrimas parodo, kaip tuštinimosi dažnis gali paveikti visas organizmo sistemas, o nukrypimai nuo įprasto ritmo gali būti svarbus rizikos veiksnys, prisidedantis prie lėtinių ligų vystymosi“, – teigė „Sistemų biologijos instituto“ mikrobiologas Seanas Gibbonsas.
„Šios įžvalgos gali padėti kurti strategijas, kaip valdyti tuštinimosi dažnį net ir iš pažiūros sveikų žmonių populiacijose, siekiant optimizuoti savijautą“, – pridūrė jis.
Tyrime dalyvavo žmonės, kurie buvo laikomi „iš esmės sveikais“ – jie neturėjo nustatytų inkstų ar žarnyno ligų istorijos. Dalyviai patys nurodė, kaip dažnai tuštinasi, o tyrėjai suskirstė juos į keturias grupes: vidurių užkietėjimas (1–2 kartai per savaitę), žemas normalus dažnis (3–6 kartai per savaitę), aukštas normalus dažnis (1–3 kartai per dieną) ir viduriavimas (4 ar daugiau vandeningų išmatų per dieną).
Be apklausos, mokslininkai analizavo kraujo metabolitus ir biocheminius rodiklius, genetiką bei žarnyno mikrobiotos sudėtį išmatų mėginiuose. Taip pat vertino ryšius su amžiumi ir lytimi.
Apskritai rečiau tuštinęsi dalyviai dažniau buvo moterys, jaunesnio amžiaus ir turėjo mažesnį kūno masės indeksą. Vis dėlto, net įvertinus šiuos veiksnius, vidurių užkietėjimo ar viduriavimo grupėse buvo pastebėti aiškūs sąsajų su tam tikrais sveikatos sutrikimais požymiai.
Žmonių, kurie patyrė viduriavimą, išmatų mėginiuose dažniau aptikta bakterijų, įprastai būdingų viršutinei virškinamojo trakto daliai. Tuo pat metu jų kraujo mėginiuose užfiksuoti biomarkeriai, siejami su galimu kepenų pažeidimu.
Tuo tarpu rečiau tuštinęsi dalyviai turėjo didesnį bakterijų, siejamų su baltymų fermentacija, kiekį. Mokslininkai pažymi, kad tai yra vienas iš žinomų ilgiau užsitęsusio vidurių užkietėjimo pavojų.
„Jei išmatos per ilgai užsilaiko žarnyne, mikroorganizmai sunaudoja visas turimas maistines skaidulas, kurias fermentuoja į naudingas trumposios grandinės riebalų rūgštis“, – aiškino „Sistemų biologijos instituto“ bioinžinierius Johannesas Johnsonas-Martinezas.
„Vėliau ekosistema pereina prie baltymų fermentacijos, o jos metu susidaro keli toksiniai junginiai, kurie gali patekti į kraujotaką“, – pridūrė jis.
Šią prielaidą sustiprino ir tai, kad dalies dalyvių kraujyje aptikta baltymų fermentacijos šalutinių produktų. Tarp jų ypač išsiskyrė metabolitas indoksilo sulfatas – medžiaga, siejama su galimu žalingu poveikiu inkstams.
Tyrėjai teigia, kad tokie duomenys gali rodyti galimą priežastinį ryšį tarp tuštinimosi dažnio ir bendros sveikatos. Kartu pabrėžiama, jog įpročius keisti įmanoma, o žarnyno mikrobiota gali kisti greičiau, nei daugeliui atrodo.
Pavyzdžiui, kitas tyrimas parodė, kad fiziškai pasyviems suaugusiesiems pradėjus jėgos treniruotes 2–3 kartus per savaitę, žarnyno bakterijų sudėtis kai kuriems dalyviams pastebimai pakito vos per aštuonias savaites. Tokie pokyčiai teoriškai galėtų padėti daliai žmonių pasitraukti iš vidurių užkietėjimo ar viduriavimo grupių ir priartėti prie sveikesnio ritmo.
„Auksinėje zonoje“ esantys dalyviai, kaip nurodoma, dažniau valgė daugiau skaidulų turintį maistą, gėrė daugiau vandens ir buvo fiziškai aktyvesni. Jų išmatų mėginiuose taip pat aptikta daugiau bakterijų, siejamų su skaidulų fermentacija.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad svarbus gali būti ne tik skaidulų kiekis, bet ir konkreti mikroorganizmų sudėtis žarnyne. Tai padėtų paaiškinti, kodėl du žmonės, valgantys panašiai, gali patirti skirtingus sveikatos pokyčius.
Žinoma, beveik kiekvienas bent kartą gyvenime patiria kraštutinumus – pavyzdžiui, susirgus žarnyno infekcija ar suvalgius netinkamo maisto. Vis dėlto šiame tyrime analizuoti kasdieniai įpročiai, todėl rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad tai, kas žmogui atrodo „normalu“, kartais gali būti ir nepastebėtų sveikatos problemų signalas.
Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Cell Reports Medicine“.
