Kalifornijoje prisiekusieji nusprendė, kad Elonas Muskas, rengdamasis už 44 mlrd. JAV dolerių įsigyti socialinį tinklą „Twitter“, klaidino šios bendrovės akcininkus. Nuosprendis paskelbtas penktadienį.
Ieškovų teigimu, bendra žalos suma galėtų siekti iki 2,6 mlrd. JAV dolerių.
Kolektyvinis ieškinys „Pampena prieš Muską“ buvo pateiktas 2022 m. spalį, jau po to, kai E. Muskas užbaigė „Twitter“ įsigijimą, sumokėdamas po 54,20 JAV dolerio už akciją. Vėliau bendrovė buvo pervadinta į „X“, sujungta su E. Musko dirbtinio intelekto bendrove „xAI“, o vėliau – ir su daugkartinio naudojimo raketas gaminančia „SpaceX“.
Vienas iš „Twitter“ investuotojams atstovavusių teisininkų Josephas Cotchettas teigė, kad byla esą buvo susijusi ne su pačiu E. Musku, o su tuo, ko negalima daryti smulkiesiems investuotojams.
„Tai puikus pavyzdys, ko negalima daryti paprastam investuotojui – žmonėms, turintiems pensijų fondus, vaikų, santaupų, mokytojams, ugniagesiams, slaugytojams“, – teismą San Fransiske komentavo J. Cotchettas.
E. Musko advokatai, atstovaujantys per kontorą „Quinn Emanuel“, pateiktame pareiškime teigė, kad nuosprendį vertina kaip laikiną kliūtį, ir nurodė ketinantys jį skųsti. Jų teigimu, prisiekusieji esą pritarė ir ieškovams, ir atsakovams, o sukčiavimo schemos, pasak jų, nenustatyta.
2022 m. balandį E. Muskui pateikus pasiūlymą įsigyti „Twitter“, jo požiūris į sandorį greitai pasikeitė. Jis ėmė viešai abejoti bendrovės skelbiamu netikrų paskyrų, šlamšto ir vadinamųjų botų kiekiu platformoje.
Kitą mėnesį E. Muskas socialiniame tinkle parašė, kad įsigijimas „laikinai sustabdytas“, kol „Twitter“ vadovas įrodys, jog neautentiškų paskyrų dalis siekia apie 5 proc., kaip buvo nurodyta bendrovės pateikimuose JAV vertybinių popierių priežiūros institucijoms.
Po tokių pareiškimų ir papildomų komentarų „Twitter“ akcijos per vieną prekybos sesiją smuko beveik 10 proc. Prisiekusieji keturias dienas svarstė bylos aplinkybes ir vienbalsiai nusprendė, kad E. Musko gegužės 13 ir 17 dienomis paskelbti įrašai buvo reikšmingai klaidinantys arba neteisingi.
Buvę „Twitter“ akcininkai, tarp jų ir smulkieji investuotojai bei opcionų prekiautojai, teigė, jog šie pareiškimai buvo spaudimo priemonė bendrovės valdybai, siekiant priversti parduoti bendrovę už mažesnę kainą nei pirminis pasiūlymas. Jie taip pat nurodė, kad E. Muskas galėjo būti motyvuotas tuo metu kritusia „Tesla“ akcijų kaina, nes tai būtų vertę jį parduoti daugiau „Tesla“ akcijų, nei jis planavo, kad galėtų finansuoti sandorį.
Ieškovai tvirtino, jog po E. Musko įrašų ir komentarų, pasirodžiusių ir spaudos interviu metu, jie pardavė akcijas pigiau nei po 54,20 JAV dolerio. Galimos žalos dydis, anot jų, grindžiamas ekspertų vertinimais, kiek E. Musko pareiškimai ir pozicijos kaita paveikė akcijos kainą atitinkamu laikotarpiu.
Investuotojams atstovaujantys teisininkai teigė, kad maždaug po 90 dienų turėtų būti pradėtas pretenzijų administravimo procesas, o vėliau dar prireiks kelių mėnesių, kol valdžios institucijos apdoros prašymus ir investuotojai galės atgauti bent dalį patirtų nuostolių.
E. Musko advokatai aiškino, kad jo pasisakymai buvo grindžiami pagrįstais nuogąstavimais dėl botų, šlamšto ir netikrų paskyrų „Twitter“ platformoje, todėl, jų teigimu, tai negalėjo būti laikoma vertybinių popierių sukčiavimu ar schema, skirta sąmoningai numušti akcijos kainą.
Prisiekusieji pažymėjo, kad nors E. Muskas ir pateikė klaidinančių pareiškimų, kurie pakenkė daliai „Twitter“ akcininkų, konkrečios apgaulės schemos investuotojams apgauti jie nenustatė.
Nors nuosprendis laikomas skaudžiu smūgiu E. Musko reputacijai, finansinės pasekmės, vertinant jo turtą, gali būti ribotos. Skelbiama, kad E. Musko grynoji vertė siekia apie 650 mlrd. JAV dolerių.
