„Nvidia“ dominavo pirmajame dirbtinio intelekto etape, o jos vadovas Jensenas Huangas siekia, kad bendrovė valdytų ir kitą. Jo tikslas – paversti „Nvidia“ ne vien lustų gamintoja, padedančia sukti rinkos ciklą, bet platforma, kuri taptų būsimos dirbtinio intelekto infrastruktūros pagrindu – tarsi operacine sistema.
Šis posūkis iki šiol daugeliui liko nepastebėtas, o investuotojai jo dar nėra iki galo įvertinę. Tačiau aiškiausias signalas pasirodė šią savaitę per kasmetinę „Nvidia“ kūrėjų konferenciją.
Konferencijoje „GTC“ J. Huangas pristatė „NemoClaw“ – atvirojo kodo, nuo konkrečių lustų nepriklausomą platformą, skirtą kurti ir diegti dirbtinio intelekto agentus. Tai autonominės programos, kurios vis dažniau laikomos naujausio proveržio pramonėje centru.
„Kiekviena pasaulio įmonė turėtų turėti agentinių sistemų strategiją. Tai dabar yra naujas kompiuteris“, – sakė J. Huangas.
Nors daugiausia dėmesio konferencijoje sulaukė naujų lustų pristatymai, „NemoClaw“ paleidimas žymi svarbesnį strateginį posūkį ir leidžia suprasti, kuo „Nvidia“ siekia tapti iš tiesų.
Kodėl vien lustų gamintojo modelio nebepakanka
Dirbtinio intelekto mokymo (training) etape „Nvidia“ laimėjo, nes sugebėjo „pririšti“ naudotojus: jos lustai ir programinės įrangos ekosistema taip giliai įaugo į modelių kūrimo procesus, kad pereiti pas konkurentus tapo itin sudėtinga.
Tačiau rinka keičiasi – nuo modelių kūrimo ir mokymo ji pereina prie jų vykdymo (inference). Šioje srityje „užrakinimo“ efektas paprastai būna silpnesnis. „Google“, „Amazon“ ir „Broadcom“ kuria savo lustus, pritaikytus būtent inference užduotims. Dėl to gynybinis „Nvidia“ pranašumas, padėjęs jai tapti viena vertingiausių pasaulio bendrovių, ima plonėti.
Lustų pardavimas, net ir geriausių, ilgainiui reiškia priklausomybę nuo ciklų. O platformos, kurioje tie lustai veikia, valdymas yra patvaresnis verslas: jis „lipnesnis“, pelningesnis ir sunkiau išstumiamas. Būtent čia, pasitelkdama „NemoClaw“, „Nvidia“ pereina į puolimą.
Platformos žaidimas
„NemoClaw“ sukurta ant „OpenClaw“ pagrindo – atvirojo kodo agento, kurį sukūrė vienas programuotojas. Projektas šiemet tapo virusiniu ir buvo vadinamas sparčiausiai augusiu atvirojo kodo projektu istorijoje. Atvirojo kodo logika paprasta: bet kas gali atsisiųsti, modifikuoti ir paleisti sprendimą savo serveriuose. Tai suteikia didelę galią, bet kartu kelia rizikų, nes nėra vienos bendrovės, kontroliuojančios, prie ko agentas gali prieiti konkrečioje sistemoje.
Įmonės ėmė riboti „OpenClaw“ naudojimą, daugėjant saugumo incidentų. „Nvidia“ versija žada įdiegti „apsauginius turėklus“: saugumo įrankius, privatumo maršrutizavimą, duomenų kontrolę.
„Atvira“ skamba dosniai, tačiau „Nvidia“ atveju tai – strategija. Bendrovė atiduoda sluoksnį, kuris skatina įsisavinimą, o monetizuoja tai, kas yra po juo: lustus ir skaičiavimo galią, kurių reikia tam, kad dirbtinio intelekto agentai apskritai veiktų. Panašiai „Microsoft“ kadaise nesiėmė mokesčio už „Internet Explorer“, o „Google“ – už „Android“, tačiau jos monetizavo ten, kur atsiveria pagrindinė vertė: atitinkamai „Windows“ ir paieškoje.
J. Huangas eina panašiu keliu – už „NemoClaw“ neplanuoja imti mokesčio. Produktas čia yra pati platforma. Tuo pačiu „Nvidia“ siekia išvengti situacijos, kai jos ateitis priklausytų nuo kitų valdomų platformų.
Smūgis net svarbiausiems klientams
Agresyviausia šios strategijos dalis – tai, kad ji gali tapti tiesiogine grėsme daliai svarbiausių „Nvidia“ klientų. Dabartinė „Nvidia“ sėkmė stipriai remiasi keliomis įmonėmis, kuriančiomis galingiausius dirbtinio intelekto modelius: „OpenAI“, „Anthropic“, „Google“ ir „Meta“. Jei kuri nors jų taptų pakankamai dominuojanti, ji įgytų svertų spausti „Nvidia“ dėl kainodaros.
„NemoClaw“ turėtų mažinti tokį pavojų. Vienas dirbtinio intelekto bendrovės vadovas, sutikęs kalbėti anonimiškai, šį žingsnį pavadino klasikine strategija, kai „suprekinamas papildantis elementas“. Jei įmonės galės nemokamai diegti agentus per „NemoClaw“, „OpenAI“ ar „Anthropic“ bus gerokai sunkiau prašyti aukštų kainų už savo alternatyvas. Atvirasis kodas palaiko modelių sluoksnio fragmentaciją: atsiranda šimtai kūrėjų ir organizacijų, kuriančių ir paleidžiančių savus modelius, tačiau nė viena jų netampa tokia didelė, kad galėtų diktuoti sąlygas. „Nvidia“ lieka „per vidurį“, o GPU paklausa auga.
Tuštumos užpildymas
„Nvidia“ taip pat bando užimti nišą, kurios, bent jau JAV, šiuo metu niekas aiškiai neužpildo. „Meta“ išpopuliarino atvirojo kodo dirbtinį intelektą su „Llama“ modeliais, tačiau pranešama, kad kitas jos pažangus modelis gali būti uždaras. „Google“ ir „OpenAI“ geriausius modelius laiko nuosavybiniais, o „Anthropic“ atvirų svorių apskritai nėra paskelbusi. Dėl to JAV atvirojo kodo „atsarginių žaidėjų suolelis“ tapo plonesnis nei bet kada nuo dirbtinio intelekto bumo pradžios.
Tuo metu Kinijos laboratorijos tik spartina atvirojo kodo iniciatyvas. „DeepSeek“ parodė, kad pažangaus lygio modelius galima sukurti išleidžiant gerokai mažiau nei įprasta JAV rinkoje. Paskui sekė „Alibaba“, „ByteDance“ ir kiti.
Platformos „OpenRouter“, kuri stebi realų modelių naudojimą, duomenys rodo, kad šį mėnesį keturi iš penkių populiariausių jos platformoje modelių yra atvirojo kodo, o dauguma – kinų kilmės. Tiesa, šie reitingai apsiriboja „OpenRouter“ klientais, o didesnes įmones turintys kūrėjai dažnai naudoja modelių bendrovių API įrankius.
Ar lustų gamintojas gali tapti operacine sistema?
Kyla klausimas, ar lustų gamintojas apskritai gali virsti operacine sistema. Istorija labiau sufleruotų priešingai – ankstesni bandymai, kurių ėmėsi „Intel“ ir „IBM“, apčiuopiamo rezultato nedavė.
Vis dėlto J. Huangas jau yra įrodęs, kad sugeba atlikti platforminius posūkius: „Nvidia“ ne kartą persiorientavo – nuo žaidimų į kriptovaliutas, nuo jų į debesiją, o vėliau į dirbtinio intelekto mokymą. Bendrovė paskelbė, kad praėjusį ketvirtį pajamos augo 73 proc. Naujausios prognozės, artėjančios prie 80 mlrd. JAV dolerių fiskalinio pirmojo ketvirčio pajamų, pranoko lūkesčius.
Vien tinklaveikos (networking) segmentas „Nvidia“ jau yra kelių milijardų vertės verslas, nors prieš trejus metus jis beveik neegzistavo. Puslaidininkių sektoriuje sunku rasti kitą vadovą, turintį panašų ankstyvo poslinkių pastebėjimo ir išankstinio persitvarkymo rekordą.
Į ką verta žiūrėti toliau
Kad „NemoClaw“ turėtų realią reikšmę, būtinas masinis verslo klientų įsisavinimas. „Nvidia“ atvirojo kodo modeliai yra nemokami, tačiau kol kas jų pajėgumas nėra taip plačiai patikrintas, kaip sprendimų, kuriuos pristato Kinijos laboratorijos. Be to, tuštuma, į kurią taikosi J. Huangas, gali greitai užsiverti, jei „Meta“ pakeistų kryptį arba „Google“ labiau atvertų savo modelius.
„Meta“ ir „Google“ atstovai į prašymus pakomentuoti operatyviai neatsakė.
Investuotojams svarbiausias klausimas nėra, ar „NemoClaw“ rytoj veiks idealiai. Esminis klausimas – ar „Nvidia“ lieka lustų gamintoja, ar tampa operacine sistema. Vienas modelis parduoda į ciklus, kitas – augina vertę nuosekliai. Rinka kol kas labiau vertina pirmąjį scenarijų, tačiau jei J. Huangui pavyks, vertinimas turėtų artėti prie antrojo.
