Datulės vis dažniau pakeičia saldumynus mūsų lėkštėse. Šie senoviniai vaisiai ne tik malšina potraukį cukrui, bet ir aprūpina organizmą vertingais mineralais, skaidulomis bei kitomis naudingomis medžiagomis. Vis dėlto, nors dėl savo savybių kartais vadinamos „gyvybės duona“, jų nereikėtų valgyti be saiko – ypač siekiant sulieknėti ar sergant cukriniu diabetu.
Datulės – tai labai saldūs džiovinti vaisiai, natūraliai augantys ant datulių palmių. Šiuos medžius žmonės augina nuo senovės laikų, ką patvirtina archeologiniai radiniai Artimuosiuose Rytuose. Senosios datulių palmės ir jų vaisiai buvo laikomi itin vertingu ištekliumi – ne tik maistu, bet ir svarbia žaliava statyboms.
Bėgant laikui datulės išgarsėjo ne tik kaip sotus maistas, bet ir kaip sveikatą palaikantis produktas. Dėl savo maistingumo ir energinės vertės joms prigijo pavadinimas „gyvybės duona“ – keli vaisiai galėjo greitai atkurti jėgas keliautojams ir sunkiai dirbantiems žmonėms.
Daugeliui geriausiai žinomos būtent džiovintos datulės, todėl dažniausiai nagrinėjamos jų savybės. Nors šiuose vaisiuose aptinkama tik nedideli kiekiai vitaminų A, C, E, K ir B grupės vitaminų, jų nereikėtų laikyti pagrindiniu vitaminų šaltiniu.
Kita vertus, džiovintos datulės yra ypač turtingos kaliu. Šis mineralas svarbus normaliai širdies veiklai ir gali padėti reguliuoti kraujospūdį, taip sumažindamas širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą. Datulėse taip pat gausu magnio – mineralo, būtino normaliai nervų sistemos ir smegenų veiklai, todėl jis ypač svarbus patiriantiems stresą ar daug dirbantiems protinį darbą.
Šie vaisiai yra ir geras maistinių skaidulų šaltinis. Skaidulos skatina žarnyno peristaltiką, padeda palaikyti taisyklingą virškinimą ir prisideda prie žarnyno „apsivalymo“. Be to, skaidulos, esančios džiovintose datulėse, gali padėti riboti „blogojo“ cholesterolio pasisavinimą, o tai dar kartą pabrėžia jų naudą širdies ir kraujagyslių sistemai.
Ne tik vitaminai ir mineralai
Džiovintose datulėse yra ir kitų organizmui vertingų medžiagų. Tarp jų – natūralūs salicilatai, galintys šiek tiek skystinti kraują ir mažinti trombų susidarymo riziką. Toks poveikis tam tikrais atvejais gali būti palankus žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių sutrikimų. Vis dėlto, vartojant kraują skystinančius vaistus, dėl dažnesnio datulių vartojimo vertėtų pasitarti su gydytoju.
Dar viena įdomi datulių sudedamoji dalis – taurinas. Ši medžiaga siejama su geresniu atsparumu stresui, mažesniu nuovargiu ir bendru organizmo atsistatymu. Taurinas gali padėti patiriant įtampą, pervargimą, o kai kuriais atvejais – ir esant nemigai.
Datulės gali būti naudingos ir tuomet, kai vargina skrandžio negalavimai. Jos pasižymi šiek tiek rūgštis neutralizuojančiu poveikiu, todėl gali pagelbėti esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui ar rėmeniui. Be to, dėl triptofano kiekio datulės gali būti vertingas priedas dirgliosios žarnos sindromo atveju – žinoma, tik kaip dalis platesnio gydymo ir mitybos plano.
Kada datulės gali pakenkti?
Datulės yra labai saldžios, todėl puikiai tinka kaip natūrali alternatyva saldumynams – jei vartojamos saikingai. Paprastai rekomenduojama apsiriboti keliomis uogomis per dieną, vidutiniškai iki penkių, įtraukiant jas į subalansuotą mitybą.
Dėl didelio kaloringumo ir cukraus kiekio datulės netinka kaip pagrindinis užkandis, kai siekiama greitai sumažinti kūno svorį. Jos nerekomenduojamos ir sergantiems cukriniu diabetu, nes pasižymi aukštu glikeminiu indeksu ir gali smarkiai padidinti gliukozės kiekį kraujyje.
