Mintis, kad vaikai gali turėti stipresnę intuiciją ar neįprastą jautrumą žmonėms ir aplinkai, visada kėlė tėvų susidomėjimą. Vieni tai laiko vaikų vaizduote, kiti – natūraliu jautrumu ar kūrybišku mąstymu. Vis dėlto daugelis suaugusiųjų kartais pastebi vaikų elgesį, kurį sunku paaiškinti vien logika.
Kartais atrodo, kad vaikas jaučia ar pastebi daugiau nei kiti. Tėvai gali stebėti tam tikrus požymius, kurie rodo labai stiprią intuiciją ar ypatingą emocinį jautrumą. Tokie vaikai dažnai pasaulį suvokia šiek tiek kitaip nei jų bendraamžiai.
Vienas iš dažniausiai minimų požymių – gebėjimas nuspėti tam tikrus įvykius. Vaikas gali netikėtai pasakyti, kad netrukus paskambins močiutė, ir po kelių minučių telefonas iš tiesų suskamba. Kartais tai gali būti sutapimas, tačiau neretai tai rodo labai gerą gebėjimą pastebėti subtilius aplinkos signalus.
Kitas ženklas gali būti ryškūs ir labai realistiški sapnai. Kai kurie jautresni vaikai sapnuoja itin emocingus sapnus, kurie kartais primena tikrus išgyvenimus. Tokie sapnai gali atspindėti jų jausmus, mintis ar aplinkinių nuotaikas.
Daugelis tokių vaikų pasižymi ir labai stipria empatija. Jie greitai pajunta kitų žmonių emocijas ir dažnai pastebi nuotaikos pokyčius anksčiau nei kiti. Kartais vaikas gali prieiti prie nuliūdusio žmogaus dar prieš tai, kai kas nors spėja suprasti, kad jam liūdna.
Kai kurie vaikai pasakoja ir apie įvairius vaizdinius ar pojūčius. Jie gali sakyti, kad mato spalvas aplink žmones, jaučia tam tikrą energiją ar kieno nors buvimą kambaryje. Ankstyvame amžiuje tai dažnai būna labai aktyvios vaizduotės išraiška.
Tokie vaikai neretai užduoda ir labai brandžius klausimus. Jie gali domėtis gyvenimo prasme, žmonių santykiais, mirtimi ar visatos paslaptimis. Suaugusieji kartais nustemba, kaip giliai vaikas geba mąstyti apie sudėtingus dalykus.
Dar vienas būdingas bruožas – poreikis pabūti vienam. Labai jautrūs vaikai dažnai greičiau pavargsta triukšmingose vietose ar didelėse kompanijose. Po intensyvių įspūdžių jiems reikia ramybės, kad galėtų atgauti vidinę pusiausvyrą.
Daugelis tokių vaikų taip pat jaučia stiprų ryšį su gamta ir gyvūnais. Jie gali ilgai stebėti augalus, rūpintis gyvūnais ar jaustis ypač ramūs būdami lauke. Gamta jiems dažnai tampa vieta, kurioje lengviau atsipalaiduoti.
Kartais jie pasižymi ir labai stipriu tiesos pojūčiu. Vaikas gali greitai pajusti, kai kažkas kalba nenuoširdžiai ar slepia tikrąsias emocijas. Nors tai gali skambėti neįprastai, dažnai tai tiesiog labai išlavintos empatijos rezultatas.
Svarbu suprasti, kad tokie bruožai nebūtinai reiškia ekstrasensorinius gebėjimus. Dažniausiai tai yra aukštas emocinio jautrumo lygis, stipri intuicija ar kūrybinis mąstymas. Tokie vaikai dažnai labai gerai pastebi detales, kurių kiti nepastebi.
Augdami jie gali pasirinkti įvairias kūrybines ar socialines profesijas. Dalis jų tampa psichologais, menininkais, mokytojais, mokslininkais ar rašytojais. Tokie žmonės dažnai pasižymi giliu supratimu apie kitus ir aplinkinį pasaulį.
Vis dėlto kartais jautrumas gali būti ir iššūkis. Jei vaiką gąsdina sapnai, vaizdiniai ar stiprios emocijos, verta atkreipti į tai dėmesį. Tokiais atvejais gali būti naudinga pasikonsultuoti su vaikų psichologu.
Jautrumas savaime nėra nei liga, nei problema. Tačiau vaikui svarbu jaustis saugiai ir suprasti, kas su juo vyksta. Suaugusiųjų palaikymas padeda jam geriau suprasti savo emocijas ir patirtis.
Svarbiausia – vaiko negąsdinti ir neatmesti jo pasakojimų. Kur kas naudingiau yra ramiai išklausyti, priimti jo jausmus ir padėti juos suprasti. Taip vaikas auga pasitikėdamas savimi ir savo vidiniu pasauliu.
Dažniausiai vadinamieji „ekstrasensoriniai“ gebėjimai vaikystėje yra tiesiog labai stiprios intuicijos ir jautrumo išraiška. Tinkamai palaikomas vaikas gali išmokti šias savybes panaudoti kaip stiprybę. Tokiu būdu jis užauga žmogumi, kuris gerai jaučia save ir aplinkinį pasaulį.
