Vertingos dovanos artimiesiems dažnai laikomos gražiu gestu – gimtadienio, vestuvių ar kitų svarbių progų metu. Vis dėlto ne kiekvienas žino, kad didesnė pinigų suma ar brangesnis turtas gali tapti ir mokestine prievole.
Lietuvoje galiojančios taisyklės numato, kad tam tikrais atvejais dovanos laikomos pajamomis. Tuomet jas gavęs žmogus turi deklaruoti gautą sumą ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
Todėl prieš priimant didesnę piniginę dovaną ar pervedant ją kitam asmeniui verta žinoti svarbiausias ribas. Skirtumas tarp apmokestinamos ir neapmokestinamos dovanos dažnai priklauso nuo dovanos vertės ir nuo to, kas ją įteikia.
Kada dovanos tampa apmokestinamos
Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškina, kad dovanų apmokestinimas pirmiausia priklauso nuo dviejų dalykų – dovanos vertės ir dovanos teikėjo.
Jeigu gyventojas per vienus metus gauna dovanų iš asmenų, kurie nėra artimi giminaičiai, ir bendra jų vertė viršija 2 500 eurų, dalis šios sumos gali būti apmokestinama.
Mokesčiu apmokestinama tik ta dalis, kuri viršija nustatytą ribą. Tai reiškia, kad pati 2 500 eurų suma nėra apmokestinama, tačiau didesnė dovanos dalis jau laikoma apmokestinamomis pajamomis.
Tokiai sumai taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis, jeigu bendra su darbu nesusijusių metinių pajamų suma neviršija 120 vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Paprastas skaičiavimo pavyzdys
Tarkime, žmogus iš pažįstamo ar tolimesnio giminaičio gauna 3 500 eurų piniginę dovaną. Tokiu atveju neapmokestinama 2 500 eurų dalis.
Apmokestinama tik 1 000 eurų suma. Jei taikomas 15 proc. tarifas, dovanos gavėjas turės sumokėti 150 eurų gyventojų pajamų mokesčio.
Tačiau situacija keičiasi, jeigu gyventojo metinės su darbu nesusijusios pajamos viršija 120 vidutinio darbo užmokesčio dydį. Tokiu atveju taikomas didesnis – 20 proc. – gyventojų pajamų mokesčio tarifas.
Tokioje situacijoje už minėtą 1 000 eurų viršijančią sumą mokestis sudarytų jau 200 eurų.
Dovanos iš artimųjų neapmokestinamos
Svarbi išimtis taikoma dovanoms iš artimų giminaičių. Tokiais atvejais dovana nėra apmokestinama, nesvarbu, kokia jos vertė.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą artimaisiais giminaičiais laikomi sutuoktiniai, tėvai, vaikai, įvaikiai, broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.
Jeigu dovana gaunama iš vieno iš šių asmenų, jos deklaruoti nereikia ir joks gyventojų pajamų mokestis nėra skaičiuojamas.
Tačiau svarbu žinoti, kad ši lengvata netaikoma kai kuriems giminystės ryšiams. Pavyzdžiui, podukra, posūnis, įbrolis ar įseserė pagal įstatymą nepriskiriami prie artimų giminaičių.
Kitos svarbios išimtys
Tam tikros taisyklės galioja ir dovanoms iš darbdavio. Tokiu atveju per metus gautos dovanos neapmokestinamos, jeigu jų vertė neviršija 200 eurų.
Jeigu ši suma viršijama, apmokestinama tik viršijanti dalis. Tokios pajamos laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, todėl mokestį apskaičiuoja ir sumoka darbdavys.
Kita situacija galioja, kai dovana gaunama iš juridinio asmens, kuris nėra darbdavys. Tokiu atveju nepiniginės dovanos iki 100 eurų nelaikomos pajamomis ir nėra apmokestinamos.
Jeigu dovanos vertė didesnė nei 100 eurų arba dovana yra piniginė, visa suma apmokestinama 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu.
Kada būtina sudaryti dovanojimo sutartį
Kai dovanos suma tampa didesnė, atsiranda papildomų reikalavimų. Jeigu dovanojama suma viršija 5 000 eurų, pinigai turi būti pervedami bankiniu pavedimu.
Dar viena svarbi riba taikoma didesnėms dovanoms. Jeigu dovanos vertė viršija 14 500 eurų, dovanojimo sutartis privalo būti patvirtinta pas notarą.
Tokie reikalavimai padeda užtikrinti sandorio skaidrumą ir leidžia išvengti ginčų ateityje.
Kada ir kaip deklaruoti dovanas
Jeigu dovana viršija 2 500 eurų ribą ir ji gauta iš ne artimo giminaičio, gyventojas privalo ją deklaruoti metinėje pajamų deklaracijoje.
Deklaracija pateikiama iki kitų metų gegužės 2 dienos. Tuo pačiu terminu reikia sumokėti ir apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį.
Mokestis pervedamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, naudojant įmokos kodą 1441.
Svarbu prisiminti, kad pareiga deklaruoti ir sumokėti mokestį tenka pačiam dovanos gavėjui.
Bankai taip pat gali tikrinti sandorius
Dideli pinigų pervedimai gali sulaukti dėmesio ir iš finansų įstaigų. Bankai privalo stebėti klientų atliekamus sandorius ir vertinti jų atitikimą pinigų plovimo prevencijos reikalavimams.
Jeigu sandoris atrodo neįprastas arba neatitinka turimos informacijos apie klientą, bankas gali paprašyti paaiškinimų ar papildomų dokumentų.
Dažniausiai tokiu atveju pakanka pateikti dovanojimo sutartį ar kitą dokumentą, patvirtinantį pinigų kilmę.
Todėl specialistai pataria nepamiršti dokumentų ir, gavus didesnę dovaną, tinkamai ją deklaruoti. Tai padeda išvengti klausimų ateityje ir užtikrina, kad finansiniai sandoriai būtų visiškai skaidrūs.
