Japonijoje Kioto universiteto mokslininkai pristatė humanoidinį robotą Buddharoid, apmokytą pagal budistinius šventuosius tekstus. Jis dalyvavo šventykloje vykusiame renginyje, kuriame atliko ritualinius gestus ir atsakinėjo į klausimus kaip dvasinis mokytojas.
Robotą sukūrė remdamiesi „Unitree G1“ platforma. Jame įdiegtas pokalbių robotas BuddhaBot-Plus, sukurtas „ChatGPT“ pagrindu iš „OpenAI“. Projektui vadovauja Kioto universiteto mokslininkas ir kartu budistų vienuolis Seidžis Kumagai.
Demonstracijos metu robotas, vilkėjęs pilkus vienuolio drabužius, kreipėsi į susirinkusiuosius, lenkėsi ir sudėjęs delnus atliko maldos gestą. Remdamasis budistiniais tekstais, jis atsakinėjo į klausimus tiek apie asmenines problemas, tiek apie platesnes socialines temas.
Paklaustas apie santykius, robotas patarė, kad jie gali pagerėti susimąsčius apie artumą su žmonėmis ir išlaikant vidinę pusiausvyrą. Taip pat jis paaiškino, kad budizmas moko nepasiduoti aklam savo minčių sekimui ir nepriimti skubių, neapgalvotų sprendimų.
Buddharoid nėra pirmas tokio tipo projektas. 2019 metais Kioto Kodai-dži šventykloje pradėjo „tarnauti“ robotas–dvasininkas Mindar. Jis sako pamokslus, atsako į dvasinius ir asmeninius klausimus bei atlieka ritualus. Šis robotas įrengtas daugiau kaip 400 metų istoriją turinčioje Kodai-ji šventykloje. Mindar turi žmogaus bruožų turintį veidą, pagamintas iš aliuminio ir silikono, o jo bendravimo stilius formuojamas naudojant kalbos modelius, kad būtų panašus į budistų vienuolių kalbėjimo manierą.
Iki šiol dirbtinis intelektas religijoje dažniausiai buvo naudojamas kaip pokalbių robotai – pavyzdžiui, Jėzaus Kristaus „simuliacijos“ ar GPT-3 modeliai, atsakinėjantys į dvasinius klausimus.
Kūrėjai aiškina, kad tokios technologijos atsiranda Japonijai susiduriant su visuomenės senėjimu ir kaimo regionų nykimu. Dėl to šventykloms trūksta tikinčiųjų, finansavimo ir naujų vienuolių, o dvasininkai dažnai priversti derinti religines pareigas su kita darbine veikla. Robotai gali padėti vesti pamaldas, palaikyti ritualų tęstinumą ir prisidėti prie šventyklų veiklos išsaugojimo.
Kioto universitete pabrėžiama, kad ateityje humanoidiniai robotai su dirbtiniu intelektu galės padėti ar net iš dalies atlikti religines apeigas, kurias tradiciškai veda dvasininkai. Manoma, jog tai gali pakeisti požiūrį į religinę kultūrą ir jos praktiką.
