Kraupi inkų paslaptis: skenavimas parodė, kas nutiko prieš 500 metų paaukotoms mergaitėms

4 min. skaitymo

Pasitelkę kompiuterinės tomografijos technologijas mokslininkai sugebėjo geriau suprasti ritualines praktikas, susijusias su vaikų aukojimu Inkų imperijoje. Naujausi tyrimai nagrinėja apeigas, vykusias maždaug prieš 500 metų Pietų Amerikoje. Analizei buvo pasirinktos keturios mumijos, rastos XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Ampato ir Sara Sara ugnikalnių viršukalnėse pietų Peru.

Šie radiniai laikomi itin svarbiais, nes jie leidžia pažvelgti į sudėtingą religinių ritualų sistemą, egzistavusią Inkų civilizacijoje. Išsaugotos mumijos suteikė galimybę mokslininkams išsamiai ištirti tiek aukų sveikatos būklę, tiek galimas mirties priežastis. Modernios technologijos padėjo aptikti detales, kurių anksčiau nebuvo įmanoma pamatyti.

Visos ištirtos aukos buvo mergaitės, kurių amžius svyravo maždaug nuo 8 iki 14 metų. Tyrimai patvirtino, kad jos buvo paaukotos kaip savo bendruomenių atstovės. Tokios aukos buvo skirtos pagerbti dievus ir buvo atliekamos svarbių valstybinių ceremonijų metu.

Inkų civilizacijoje tokie ritualai buvo žinomi kaip capacocha. Jie dažniausiai būdavo atliekami ypatingomis progomis – pavyzdžiui, valdovo mirties, didelių religinių švenčių ar svarbių įvykių imperijoje metu. Tokios apeigos turėjo didelę simbolinę reikšmę.

machu picchu, peru, incas, machu picchu, machu picchu, machu picchu, machu picchu, machu picchu, peru

Kompiuterinės tomografijos tyrimai atskleidė, kad trijų mergaičių kaukolėse ir krūtinės ląstose buvo sunkių sužalojimų. Mokslininkų nuomone, būtent šios traumos greičiausiai ir nulėmė jų mirtį. Tai leidžia manyti, kad aukos buvo nužudytos ritualo metu.

Dar vienas svarbus atradimas susijęs su viena iš mumijų. Tyrimai parodė, kad ši mergaitė galėjo būti palaidota pakartotinai, o jos kūnas po mirties buvo sąmoningai pakeistas. Tokie požymiai leidžia manyti, kad kūnas turėjo papildomą ritualinę reikšmę.

Mergaitės pilvo ertmėje aptikti akmenys ir tekstilės fragmentai. Tai laikoma galimu istoriniu įrodymu, kad capacocha ritualuose kartais buvo naudojami ir specialiai mumifikuoti kūnai. Tai rodo, jog ritualai galėjo būti dar sudėtingesni nei manyta anksčiau.

Kitas mokslininkų pastebėjimas susijęs su aukų sveikatos būkle. Paaiškėjo, kad ritualams parenkami vaikai ne visada buvo visiškai sveiki. Vienai mergaičių nustatytas išsiplėtęs stemplės spindis, kuris galėjo būti ligos požymis.

Manoma, kad tokie pakitimai galėjo būti susiję su parazitų sukeltais organizmo pažeidimais. Tai rodo, kad aukoms nebūtinai buvo keliami griežti fizinės sveikatos reikalavimai. Tokia išvada iš dalies prieštarauja ankstesniems istoriniams pasakojimams.

Tyrėjai taip pat mano, kad prieš aukojimą vaikai būdavo kruopščiai ruošiami ceremonijai. Šis pasirengimas galėjo trukti gana ilgą laiką. Jo metu buvo atliekami įvairūs ritualiniai veiksmai.

Mokslininkų nuomone, pasiruošimo laikotarpiu vaikams galėjo būti duodama alkoholio ir kokamedžio lapų. Tokios medžiagos galėjo veikti jų fizinę ir psichinę būseną. Tai galėjo sumažinti skausmo pojūtį ar sukelti tam tikrą apsvaigimą.

Įdomu tai, kad tyrimų rezultatai iš dalies nesutampa su ispanų kronikininkų aprašymais. Šie istoriniai šaltiniai dažnai teigė, kad aukoms būdavo parenkami visiškai sveiki ir fiziškai nepriekaištingi vaikai. Tačiau mumijų analizė rodo kitokį vaizdą.

Tyrimuose aptikti įvairūs sveikatos sutrikimai ir organizmo pakitimai. Tai leidžia manyti, kad realybė galėjo būti sudėtingesnė nei aprašyta kronikose. Tokie skirtumai skatina mokslininkus dar kartą peržiūrėti istorinius šaltinius.

Viena iš galimų priežasčių yra ta, kad anuomet kai kurios ligos paprasčiausiai nebuvo atpažįstamos. Taip pat gali būti, kad ideali sveikata nebuvo būtinas kriterijus parenkant aukas. Kita galimybė – kad kronikose aprašyti idealizuoti ritualų vaizdai.

Nepaisant skirtingų interpretacijų, mokslininkai sutaria dėl vieno dalyko. Inkų ritualai buvo daug sudėtingesni, nei manyta anksčiau. Tai buvo ne tik religinės apeigos, bet ir svarbi kultūrinė bei simbolinė praktika.

Yra pagrindo manyti, kad paaukotų vaikų kūnai buvo laikomi svarbiais ritualiniais objektais. Jie galėjo atlikti simbolinę funkciją net ir po mirties. Tokia praktika rodo, kad aukos turėjo ilgalaikę religinę reikšmę.

Praėjus keliems šimtmečiams šiuolaikiniai tyrimai vis dar atskleidžia naujų detalių apie šias sudėtingas ceremonijas. Modernios technologijos leidžia pažvelgti į senovės civilizacijų gyvenimą nauju kampu. Kiekvienas naujas atradimas padeda geriau suprasti Pietų Amerikos istoriją.

Dalintis straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video