Pabaiga bus ne tokia, kaip manėme: astrofizikai pateikė naują Visatos pabaigos scenarijų

Astrofizikai vis daugiau dėmesio skiria ne tik Visatos pradžiai, bet ir jos tolimoje ateityje laukiančiam likimui. Naujausia mokslininkų pasiūlyta hipotezė piešia ne dramatiško sprogimo ar staigaus žlugimo, o labai lėto ir tyliai vykstančio Visatos išnykimo scenarijų.

Astrofizikai pristatė naują Visatos evoliucijos pabaigos modelį. Pagal šią hipotezę Visata baigsis ne staigiu kataklizmu, o itin ilgu, laipsnišku kosminių objektų masės nykimo procesu.

Tyrimą parengė astrofizikas Heino Falcke, kvantinis fizikas Michaelas Vondrakas ir matematikas Walteris van Suijlekomas. Jie daro prielaidą, kad mechanizmai, panašūs į Hawkingo spinduliavimą, gali veikti ne tik prie juodųjų skylių, bet ir baltuosiuose nykštukuose bei neutroninėse žvaigždėse. Jeigu ši teorija teisinga, bet koks itin tankus objektas, turintis stiprų gravitacinį lauką, laikui bėgant pamažu praras masę.

Autorių skaičiavimais, viršutinė galimo Visatos egzistavimo trukmės riba yra maždaug 10⁷⁸ metų. Tai gerokai mažiau nei ankstesnės prognozės, siekusios apie 10¹¹⁰⁰ metų. Baltasis nykštukas arba supermasyvi juodoji skylė gali išlikti beveik iki šios ribos, tuo tarpu neutroninės žvaigždės ir žvaigždinės masės juodosios skylės, pagal modelį, išnyks anksčiau – maždaug po 10⁶⁷ metų.

Modelyje atsižvelgiama į gravitacinio kreivumo spinduliavimą ir dalelių porų susidarymą stipriuose gravitaciniuose laukuose. Baltuosiuose nykštukuose ir neutroninėse žvaigždėse tai pasireiškia kaip paviršinis dalelių išspinduliavimas, o juodosios skylės dalį šio spinduliavimo vėl sugeria, todėl jų gyvavimo trukmė dar labiau pailgėja.

Taip itin ilguose – dešimtimis eilės dydžių matuojamuose – laiko tarpsniuose pernelyg tankūs kosminiai objektai pamažu netektų masės dėl kvantinių procesų. Pagal šią hipotezę Visatos evoliucijos pabaiga būtų ne sprogstama ir audringa, o lėta, tyli ir nuosekli.

Primintina, kad kaimyninėje galaktikoje nustatyta, jog žvaigždė, kuri yra 1540 kartų didesnė už Saulę, perėjo į geltonojo hiper milžino fazę. Tai gali būti būsimos supernovos sprogimo arba žvaigždės kolapso į juodąją skylę pirmtakas.