Pomidorai yra viena dažniausiai auginamų daržovių pasaulyje. Vis dėlto šiandien jie nebūtinai turi būti tik raudoni ir apvalūs, nes egzistuoja daugybė įdomių formų bei spalvų veislių. Viena iš tokių išskirtinių rūšių – paprikos formos pomidorai, kurie išsiskiria neįprasta išvaizda ir intensyviu skoniu.
Iš pirmo žvilgsnio šie pomidorai iš tiesų primena paprikas. Jų vaisiai pailgi, į galą siaurėjantys ir dažniausiai pasibaigiantys smailiu galiuku. Tačiau jų minkštimas primena įprastą pomidorą – jis mėsingas, turi nedaug sulčių ir mažiau sėklų nei dauguma klasikinių veislių.
Šių pomidorų skonis dažniausiai yra maloniai saldus ir pasižymi mažesniu rūgštingumu. Dėl tokio skonio jie labai vertinami tiek šviežiam vartojimui, tiek įvairiems patiekalams ruošti. Be to, neįprasta vaisių forma patraukia akį visų, kurie mėgsta auginti išskirtines daržoves.
Tiksli paprikos formos pomidorų kilmė nėra iki galo aiški, tačiau manoma, kad jie kilę iš Pietų Amerikos. Į Europą šios veislės pomidorai greičiausiai pateko XVI–XVII amžiuje ir iš pradžių buvo laikomi gana reta bei egzotiška daržove.
Didesnio populiarumo paprikos formos pomidorai sulaukė tik XIX amžiuje. Tuo metu selekcininkai pradėjo kurti naujas, derlingesnes ir dar saldesnes veisles. Nuo tada šie pomidorai pamažu paplito įvairiuose Europos regionuose ir tapo mėgstami tiek sodininkų mėgėjų, tiek profesionalių augintojų.
Paprikos formos pomidorai dažnai laikomi šiek tiek reiklesniais augalais nei kai kurios kitos pomidorų veislės. Jiems reikia šiltesnių augimo sąlygų, todėl geriausiai jie auga šiltnamiuose arba polietileniniuose tuneliuose. Optimali jų augimo temperatūra paprastai siekia apie 20–25 °C.
Jeigu šiuos pomidorus nusprendžiama auginti atvirame grunte, verta parinkti šiltą, nuo vėjų apsaugotą ir saulėtą vietą. Tokios sąlygos padeda augalams geriau augti ir subrandinti gausesnį derlių.
Paprikos formos pomidorai mėgsta derlingą, humusingą ir gerai vandenį praleidžiantį dirvožemį. Jiems svarbus reguliarus laistymas bei papildomas tręšimas, nes aktyvaus augimo metu augalai sunaudoja nemažai maistinių medžiagų.
Vegetacijos laikotarpiu rekomenduojama pomidorus patręšti maždaug du ar tris kartus skystomis pomidorams skirtomis trąšomis. Tai padeda augalams išlaikyti gerą augimo tempą ir užauginti kokybiškus vaisius.
Daugelis paprikos formos pomidorų veislių yra aukštaūgės. Jų stiebai gali užaugti net iki dviejų metrų aukščio, todėl augalams būtina tvirta atrama. Tam dažniausiai naudojami kuolai, virvės ar specialios atraminės konstrukcijos.
Kad augalas daugiau energijos skirtų vaisių formavimui, rekomenduojama reguliariai pašalinti šoninius ūglius. Toks priežiūros būdas leidžia gauti gausesnį ir kokybiškesnį derlių.
Virtuvėje paprikos formos pomidorai vertinami dėl savo mėsingumo ir sodraus skonio. Italijoje jie ypač dažnai naudojami tradiciniam pomidorų padažui passata di pomodoro gaminti, todėl laikomi tikrais padažų karaliais.
Be padažų, šie pomidorai puikiai tinka ir kečupui ar lečui ruošti. Dėl mažesnio sėklų kiekio ir tiršto minkštimo jie labai patogūs perdirbimui, nes iš jų gaunama tiršta ir aromatinga pomidorų masė.
Tačiau paprikos formos pomidorai puikiai tinka ir šviežiam vartojimui. Jie labai skanūs salotose, sumuštiniuose ar kaip paprastas užkandis. Dėl savo formos ir struktūros juos taip pat patogu pjaustyti griežinėliais.
Viena žinomų paprikos formos pomidorų veislių yra „Andine Cornue Andenhorn“. Tai vėlyva aukštaūgė veislė, kurios vaisiai pailgi, ryškiai raudoni ir turi nedaug sėklų. Jie gali užaugti net iki 250 gramų svorio ir dėl mėsingos struktūros yra labai patogūs pjaustyti.
Dar viena populiari veislė – „Cornabel F1“. Tai tradicinė prancūziška veislė, priklausanti Cornue des Andes tipui. Jai būdingi pailgi vaisiai, primenantys paprikas, o jų skonis pasižymi švelniai saldžiomis, šiek tiek avietes primenančiomis natomis.
Šios veislės augalai pasižymi stipria augimo energija ir neribotu augimu. Vaisių svoris dažniausiai siekia 180–250 gramų, tačiau kartais gali užaugti ir iki 350 gramų. Dėl mėsingos struktūros jie puikiai tinka salotoms, sumuštiniams ar pomidorų tyrelei gaminti.
Veislė „Hugo“ išsiskiria vidutinio vėlyvumo derėjimu ir dideliais vaisiais. Jie gali sverti iki 200 gramų ir savo forma labai primena papriką. Minkštimas yra tvirtas, mėsingas ir subrendęs turi daug sausųjų medžiagų.
Dėl šių savybių „Hugo“ pomidorai puikiai tinka kepti ant grilio. Jie taip pat labai skanūs sumuštiniuose ar mėsainiuose, nes griežinėliai išlaiko formą ir nesubyra.
„Sanmaro F1“ – dar viena vidutinio vėlyvumo aukštaūgė hibridinė veislė, priklausanti San Marzano tipui. Šios veislės vaisiai pailgi, didesni, labai mėsingi ir pasižymi švelniu saldoku skoniu.
Perpjauti jie ypač tinkami džiovinimui. Išdžiovinti pomidorai dažnai konservuojami aliejuje su žolelėmis, todėl tampa puikiu priedu prie įvairių patiekalų.
Įdomi ir „Striped Roman“ veislė, kurios vaisiai pailgi ir kankorėžio formos. Jie pasižymi išskirtine išvaizda – raudoną žievelę puošia geltonos arba oranžinės juostos.
Šie pomidorai gali užaugti maždaug iki 10 centimetrų ilgio ir puikiai tinka įvairiems padažams, kečupams ar džiovinimui. Be to, ši veislė vertinama dėl gana gero atsparumo kai kurioms ligoms bei kenkėjams.
„Pozzano“ veislė išsiskiria gausiu derliumi ir yra tinkama auginti net didesniuose vazonuose ar konteineriuose. Jos vaisiai ilgi, buteliuko formos ir ryškiai raudonos spalvos.
Šie pomidorai puikiai tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek įvairiam perdirbimui. Dėl patogios formos juos lengva pjaustyti ir naudoti įvairiuose patiekaluose.
„Opalka“ – aukštaūgė veislė, kilusi iš Lenkijos. Ji gali būti auginama tiek atvirame grunte, tiek šiltnamiuose ar po plėvele. Šiai veislei būdingi smulkesni, pailgi vaisiai, kurie prinokę tampa sodriai raudonos spalvos.
Tai viena iš klasikinių perdirbimui skirtų pomidorų veislių. Ji vertinama dėl gero skonio, patogios vaisių formos ir gana patikimo derliaus.
Gerai žinoma ir klasikinė „San Marzano“ veislė. Tai vėlyva aukštaūgė pomidorų veislė, dažnai auginama iš anksto išaugintais daigais.
Jos vaisiai pailgi, kiaušiniški, labai mėsingi ir turi nedaug sėklų. Dėl šių savybių „San Marzano“ pomidorai laikomi vienais geriausių padažams virti, konservuoti ar džiovinti.
