Mokslininkai vis dažniau kalba ne tik apie klimato kaitą, bet ir apie tai, kaip kylantis anglies dvideginio (CO₂) kiekis ore gali tiesiogiai veikti žmogaus organizmą. Naujas ilgalaikis tyrimas rodo, kad didėjanti CO₂ koncentracija atmosferoje gali tyliai, bet nuosekliai keisti mūsų kraujo sudėtį ir net kaulų būklę.
Didėjanti anglies dvideginio (CO₂) koncentracija Žemės atmosferoje gali paveikti biocheminę žmogaus kraujo sudėtį. Į tai rodo naujas tyrimas, kuriame mokslininkai išanalizavo daugiau kaip dviejų dešimtmečių medicininius duomenis.
Tyrėjai išnagrinėjo JAV Nacionalinės sveikatos ir mitybos apklausos (NHANES) biocheminių kraujo tyrimų rezultatus. Šios programos metu nuo 1999 iki 2020 metų kas dvejus metus buvo paimta maždaug po 7 tūkst. žmonių kraujo mėginių.
Analizė parodė, kad per šį laikotarpį vidutinis bikarbonato kiekis kraujyje padidėjo nuo 23,8 iki 25,3 miliekvivalento litre. Tai maždaug 7 % daugiau, arba apie 0,34 % augimas kasmet. Tuo pat metu nustatytas kalcio ir fosforo kiekio mažėjimas – atitinkamai apie 2 % ir 7 %.
Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad šie pokyčiai vyko lygiagrečiai su kylančia CO₂ koncentracija atmosferoje. Per pastaruosius dešimtmečius ji padidėjo nuo maždaug 369 dalių milijonui (ppm) 2000 metais iki maždaug 420 ppm šiandien.
Australijos Kertino universiteto kvėpavimo fiziologas Aleksandras Larcombe’as paaiškina, kad žmogaus kraujyje anglies dvideginis virsta bikarbonatu. Ši medžiaga padeda organizmui palaikyti stabilų rūgščių ir šarmų balansą. Tačiau jos koncentracija taip pat gali atspindėti CO₂ kiekį, kuris patenka į organizmą.
Pasak tyrėjų, kai anglies dvideginis ištirpsta kraujyje, jis veikia jo rūgštingumą. Kad išlaikytų pH sveikame intervale, inkstai kaupia bikarbonatą – buferinę molekulę, kuri neutralizuoja perteklinį rūgštingumą. Šiame procese gali dalyvauti ir kaulai, atiduodami mineralus, pirmiausia kalcį ir fosforą.
Šiuo metu nustatyti pokyčiai dar yra nedideli ir neišeina už normalių organizmo ribų. Tačiau modeliavimas rodo, kad jeigu dabartinė tendencija išliks, maždaug iki 2076 metų vidutinis bikarbonato kiekis kraujyje gali priartėti prie viršutinės šiuolaikinio „sveiko“ intervalo ribos. Tuo pačiu kalcio ir fosforo lygis gali nukristi iki apatinės normos ribos.
Paleontologiniai tyrimai rodo, kad bent 150 tūkst. metų, kiek egzistuoja Homo sapiens, CO₂ koncentracija atmosferoje svyravo maždaug 280–300 ppm ribose. Dabartinis staigus šio rodiklio augimas yra beprecedentis žmonijos istorijoje.
Mokslininkai spėja, kad žmogaus organizmas evoliuciškai prisitaikė prie žemesnių anglies dvideginio koncentracijų. Todėl tolesnis CO₂ didėjimas atmosferoje potencialiai gali sukelti laipsniškus fiziologinius pokyčius visos populiacijos mastu – nuo kraujo biochemijos iki kaulų mineralų pusiausvyros.
