Japonijoje mokslininkai aptiko išskirtinį skruzdėlių rūšies pavyzdį, kuris meta iššūkį įprastoms žinioms apie socialinių vabzdžių gyvenimą. Temnothorax kinomurai kolonijose gyvena vien tik patelės – karalienės, neturinčios nei darbininkių, nei patinų, o visa populiacija dauginasi be lytinio proceso.
Temnothorax kinomurai – Japonijai endeminė skruzdėlių rūšis, kuri tapo tikra sensacija mokslo bendruomenei. Skirtingai nei daugumoje skruzdėlynų, šiame nėra nei darbininkių, nei patinų – koloniją sudaro vien tik karalienės. Jos deda neapvaisintus kiaušinius, iš kurių išsivysto genetiškai identiški klonai. Toks dauginimosi būdas vadinamas partenogeneze.
Apie galimą šios rūšies gebėjimą daugintis be patinų mokslininkai spėliojo dešimtmečius, tačiau galutinis patvirtinimas gautas tik neseniai. Tarptautinė tyrėjų komanda laboratorinėmis sąlygomis išaugino 43 iš karalienių sudėtų kiaušinių palikuonis ir nustatė, kad kitai kartai nepriklausė nė vienas patinas.
Dar viena išskirtinė šios rūšies savybė – parazitinis gyvenimo būdas. Temnothorax kinomurai įsiskverbia į artimai giminingos rūšies Temnothorax makora kolonijas, nužudo jų karalienę ir dalį darbininkių. Likusios darbininkės priverčiamos rūpintis jau ne savo, o įsibrovėlių palikuonimis.
Mokslininkų teigimu, T. kinomurai greičiausiai kilo iš protėvio, kuris jau buvo socialinis parazitas. Laikui bėgant ši rūšis prarado savo darbininkes ir patinus, o visiškai partenogenetinis dauginimasis tapo pagrindiniu jos išlikimo mechanizmu.
Regensburgo universiteto (Vokietija) mokslininkas dr. Jürgenas Heinze pažymi, kad Temnothorax kinomurai demonstruoja iš esmės naują socialinės organizacijos modelį. Jo nuomone, tai gali būti kraštutinis socialinio parazitizmo evoliucijos etapas, išryškinantis nepaprastą socialinių vabzdžių gyvenimo strategijų lankstumą.
Šis atradimas suteikia naujų įžvalgų apie skruzdėlių visuomenių raidą ir verčia iš naujo įvertinti iki šiol vyravusią nuostatą, kad patinai ir darbininkės yra būtini sėkmingam kolonijos egzistavimui.
