Daugeliui mūsų muzika automobilyje yra neatsiejama vairavimo rutinos dalis – tokia pat įprasta kaip saugos diržo užsisegimas. Kuriame grojaraščius ilgesnėms kelionėms, pasirenkame dainas, kurios padeda neatsnūsti, o įtemptose eismo situacijose neretai garsą net padidiname.
Daugiau nei 80 procentų vairuotojų beveik visų kelionių metu klausosi muzikos. Daugeliui jaunų vairuotojų be jos net sunku susikaupti ir sutelkti dėmesį į kelią.
Įprasta manyti, kad muzika mus atpalaiduoja, suteikia energijos ar padeda susikaupti vairuojant. Tačiau moksliniai tyrimai rodo kur kas sudėtingesnį vaizdą. Dešimtmečius atlikti tyrimai atskleidžia, kad muzika gali kai kuriuos vairavimo aspektus pagerinti, o kitus – pabloginti. Be to, ji skirtingai veikia nepatyrusius ir labiau patyrusius vairuotojus.
Kaip tiriamas muzikos poveikis vairavimui?
Dauguma tyrimų atliekami naudojant vairavimo simuliatorius, kuriuose dalyviai vairuoja per realistiškas eismo situacijas, o tyrėjai keičia tik vieną dalyką – muziką.
Tokiu būdu galima tiksliai išmatuoti tokius rodiklius kaip greitis, reakcijos laikas, važiavimo juostoje stabilumas, stabdymas, atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio laikymasis, simuliuojamų susidūrimų skaičius ir net vairuotojo fiziologinė būklė skirtingomis muzikos sąlygomis.
Kai visi kiti veiksniai išlaikomi tokie patys, bet koks vairavimo skirtumas gali būti siejamas būtent su muzika.
Per daugybę nedidelių tyrimų buvo nagrinėtos įvairios muzikos rūšys ir vairavimo situacijos, o rezultatai dažnai būdavo nevienareikšmiai. Siekiant išryškinti bendras tendencijas, šie duomenys sujungiami į vadinamąsias metaanalizes, leidžiančias įžvelgti platesnius dėsningumus.
Kaip muzika keičia mūsų vairavimą?
Metaanalizės rodo, kad muzika įvairiais būdais keičia vairavimo elgesį.
Vairuotojai, klausantys muzikos, simuliacijose dažniau patiria susidūrimus, prasčiau kontroliuoja greitį ir ne taip stabiliai palaiko atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio, palyginti su tais, kurie vairuoja tyloje.
Kiti rodikliai – pavyzdžiui, važiavimo juostos laikymasis, signalizavimo klaidos ar grynasis reakcijos laikas – kinta ne taip nuosekliai, o rezultatai čia labiau mišrūs.
Muzika dažnai pakeičia vairuotojo širdies ritmą ir padidina jo kintamumą. Ji taip pat padidina susijaudinimo lygį ir psichinį krūvį – tai yra, kiek „užimtos“ tampa smegenys, bandydamos vienu metu apdoroti kelio situaciją ir muzikinę informaciją.
Muzika gali padėti pavargusiems vairuotojams trumpam išlikti budriems ilgose, monotoniškose kelionėse, tačiau šis efektas trunka neilgai – dažniausiai maždaug 15–25 minutes.
Taigi muzika gali pagerinti nuotaiką ir trumpam padidinti budrumą net ir tada, kai kartu užkrauna papildomą kognityvinį krūvį ir konkuruoja su pagrindine užduotimi – saugiu vairavimu.
Ar svarbus garsumas ir muzikos tipas?
Garsumo lygis turi įtakos vairavimui, tačiau jo poveikis ne toks dramatiškas, kaip dažnai manoma.
Vidutiniu ar dideliu garsumu grojanti muzika dažnai šiek tiek paskatina vairuotojus padidinti greitį, o tyliau grojanti muzika – priešingai, lemia lėtesnį važiavimą. Šie pokyčiai paprastai nėra dideli, tačiau gana nuoseklūs.
Greito tempo muzika dažnai kaltinama dėl rizikingesnio vairavimo, tačiau apibendrinti moksliniai duomenys nėra tokie aiškūs. Viena metaanalizė parodė, kad vidutiniam vairuotojui muzikos tempas apskritai neturi ryškaus poveikio vairavimo kokybei. Vis dėlto kitaip gali būti nepatyrusiems vairuotojams.
Atskiri tyrimai rodo, kad labai intensyvūs, agresyvūs kūriniai gali kai kuriuos žmones paskatinti labiau rizikuoti ir dažniau klysti, tačiau vien tempas savaime dar nėra patikimas saugumo rodiklis.
Savomis jėgomis pasirinkta muzika dažniausiai mažiau blaško nei ta, kuri paskiriama „iš šalies“. Vairuotojai paprastai sąmoningai renkasi tokią muziką, kuri padeda reguliuoti jų nuotaiką ir susijaudinimo lygį – tai gali stabilizuoti ir patį vairavimą.
Priešingai, eksperimentuose naudota tyrėjų parinkta ar vairuotojams primesta muzika dažniau pablogindavo jų rezultatus: daugėdavo eismo taisyklių pažeidimų ir susidūrimų, ypač jei muzika vairuotojui nepatiko.
Vadinasi, svarbu ne vien tai, kokia muzika groja, bet ir kaip jūs ją vertinate bei kiek ji jums pažįstama. Mėgstami ir gerai žinomi kūriniai paprastai padeda išlaikyti gerą nuotaiką ir sumažinti stresą, nepridėdami tokio didelio papildomo psichinio krūvio kaip nemėgstama ar nepažįstama muzika.
Nepatyrusiems vairuotojams poveikis stipresnis
Mažiau patyrę vairuotojai yra jautresni muzikos sukeliamiems trukdžiams.
Vienas tyrimas su 20–28 metų vairuotojais parodė, kad tie, kurie turi mažiau vairavimo patirties, labiau išsiblaško klausydami muzikos nei patyrę vairuotojai. Esant muzikai – ypač linksmoms, „pakilioms“ dainoms – nepatyrę vairuotojai dažniau nepastebimai viršydavo greitį.
Patyrę vairuotojai tokių pokyčių praktiškai nerodė, o tai leidžia manyti, kad ilgesnė vairavimo patirtis suteikia tam tikrą „apsaugą“ nuo muzikos trikdžių.
Kito eksperimento metu jauni vairuotojai klausė agresyvesnio stiliaus muzikos, pavyzdžiui, metalo ar tam tikrų intensyvių populiariosios muzikos žanrų. Paaiškėjo, kad tokiomis sąlygomis jie dažniau viršijo greitį, darė daugiau klaidų ir skyrė mažiau dėmesio kelio ženklams.
Greito tempo muzika pradedantiesiems vairuotojams padidino psichinį krūvį ir pablogino pavojų atpažinimo gebėjimą – jų reakcijos tapo lėtesnės arba mažiau tikslios.
Lėta muzika, priešingai, nepadidino nepatyrusių vairuotojų psichinio krūvio ir netgi šiek tiek pagerino jų gebėjimą atpažinti pavojingas situacijas kelyje.
Ką iš to išmokti paprastam vairuotojui?
Daugumai žmonių saugiausias pasirinkimas – pažįstami kūriniai, ramesni žanrai ir vidutinis garsumo lygis. Toks derinys paprastai mažiausiai trukdo vairuoti, bet kartu padeda palaikyti budrumą ir gerą nuotaiką.
Labiausiai riziką kelia itin garsiai leidžiama, nepažįstama arba labai agresyvi muzika – būtent ji dažniausiai paskatina didinti greitį, nukreipia dėmesį nuo kelio ar per daug apkrauna mąstymą.
Jeigu esate mažiau patyręs vairuotojas, sudėtingomis sąlygomis – esant blogam orui, intensyviam eismui, naktį ar važiuojant nepažįstamu maršrutu – verta sumažinti garsumą arba trumpam visai išjungti muziką.
