Didžiojo JAV tyrimo duomenimis, gausus raudonos mėsos, ypač perdirbtų mėsos gaminių, vartojimas gali beveik 50 procentų padidinti 2 tipo diabeto riziką. Nustatyta, kad rizika didėjo su kiekviena papildoma raudonos mėsos porcija.
Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad bent dalį raudonos mėsos pakeitus sveikesniais baltymų šaltiniais – pupelėmis, riešutais, vištiena ar žuvimi – 2 tipo diabeto rizika sumažėjo iki 14 procentų. Šie rezultatai patvirtina jau anksčiau gautas išvadas, kad raudonos mėsos ir ypač perdirbtų mėsos gaminių, pavyzdžiui, dešrų ar šoninės, vartojimas didina 2 tipo diabeto tikimybę.
Perdirbti mėsos gaminiai gali didinti diabeto riziką įvairiais būdais.
Galimi paaiškinantys mechanizmai
Tyrėjų teigimu, egzistuoja keli biologiniai mechanizmai, galintys paaiškinti ryšį tarp mėsos vartojimo ir padidėjusios diabeto rizikos.
Raudonoje mėsoje paprastai yra daugiau sočiųjų riebalų, kurie ilgainiui gali bloginti organizmo jautrumą insulinui. Be to, raudona mėsa yra gausi hemo geležies, kuri, gausiai vartojama, gali skatinti oksidacinį stresą ir žaloti insuliną gaminančias kasos ląsteles.
Vienas iš svarbių veiksnių, ypač perdirbtoje mėsoje, yra tai, kad jos gamybos metu susidaro junginiai, galintys didinti uždegiminius procesus organizme. Daug perdirbtos raudonos mėsos turinčios dietos dažnai pasižymi ir dideliu druskos bei nitratų kiekiu, o tai dar labiau mažina organizmo jautrumą insulinui. Tokiose mitybos sistemose dažnai trūksta skaidulinių medžiagų turinčių produktų, padedančių palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje.
Pasak širdies ligų srityje besispecializuojančios dietologės „Michelle Routhenstein“, jei žmogui nustatyta priešdiabetinė būklė, metabolinis sindromas arba yra didelė paveldima diabeto rizika, raudonos mėsos vartojimą vertėtų riboti iki maždaug vienos porcijos per savaitę, o perdirbtus mėsos gaminius rinktis kuo rečiau.
Vis dėlto ji pabrėžia, kad esmė nėra visiškas mėsos atsisakymas.
Pasak „Routhenstein“, svarbiausia – visa mitybos sistema. Mityba, kurioje dominuoja ankštiniai augalai, riešutai, daržovės, pilno grūdo produktai, žuvis ir paukštiena, o raudona mėsa valgoma tik kartais, bet ne kasdien, siejama su geresne medžiagų apykaita. Ypač svarbu dalį mėsos pakeisti kitais baltymų šaltiniais ir didinti skaidulų turinčių maisto produktų kiekį.
2 tipo diabetas išsivysto tuomet, kai organizmas nebegamina pakankamai insulino arba jo nebegali tinkamai panaudoti.
Kaip buvo atliktas tyrimas?
Tyrime analizuota 34 737 suaugusiųjų mityba ir jų 2 tipo diabeto rizika. Duomenys apėmė laikotarpį nuo 2003 iki 2016 metų.
Ryšys tarp raudonos mėsos vartojimo ir diabeto liko statistiškai reikšmingas net ir tuomet, kai buvo atsižvelgta į dalyvių kūno masės indeksą (KMI). Tai, tyrėjų nuomone, rodo, kad padidėjusi diabeto rizika nėra paaiškinama vien tik didesniu kūno svoriu.
Lietuvoje panašių tendencijų fone verta atkreipti dėmesį ir į Suomijos patirtį. Suomijos nacionalinės sveikatos ir gerovės instituto „THL“ atlikto FinRavinto 2017 tyrimo duomenimis, Suomijoje gyvenantys suaugusieji, ypač vyrai, suvartoja per daug raudonos mėsos ir mėsos gaminių. Vidutiniškai vyrai per savaitę suvalgo apie 760 gramų raudonos mėsos ir mėsos gaminių, moterys – apie 390 gramų.
Suomijoje rekomenduojama jautienos, kiaulienos ir ėrienos iš viso suvartoti ne daugiau kaip 350 gramų per savaitę, renkantis liesesnius mėsos gabalus. Tolygiai paskirsčius šį kiekį visai savaitei, tai sudaro daugiausia apie 50 gramų mėsos ar mėsos gaminių per dieną. Perdirbtos raudonos mėsos siūloma vartoti kuo mažiau.
Skaičiuojama, kad 2 tipo diabetu serga apie 400 000 suomių, o dar maždaug 50 000–100 000 gali sirgti šia liga to nežinodami. Šie skaičiai pabrėžia, kokią svarbą turi subalansuota mityba ir raudonos mėsos vartojimo ribojimas siekiant sumažinti diabeto riziką.
