Jaunų obelų vainiko formavimas yra svarbus etapas, nuo kurio priklauso būsimas medžio augimas, derlingumas ir patogumas jį prižiūrėti. Formuojant vainiką pirmiausia pasirenkama geriausiai išsivysčiusi ir stipriausia šaka, kuri bus pagrindinė. Ji turi būti aukštesnė ir tvirtesnė už kitas.
Be centrinės šakos paprastai paliekamos dar dvi gerai išsidėsčiusios šakos. Svarbu, kad jų tarpusavio kampas būtų ne mažesnis kaip 90 laipsnių. Toks išsidėstymas padeda formuoti tvirtą ir subalansuotą medžio vainiką.
Jei centrinis vedantysis ūglis yra nusilpęs, išlinkęs ar pažeistas, o šalia esanti konkuruojanti šaka atrodo stipresnė, vedantį ūglį reikėtų pašalinti. Tokiu atveju pagrindine paliekama stipresnė konkurentė, kuri perims centrinės šakos funkciją.
Kartais viena iš šakų būna silpnesnė. Tokiu atveju šalia jos galima palikti laikiną atsarginę šaką ir ją šiek tiek patrumpinti. Kitais metais įvertinama, kuri iš jų vystosi geriau – stipresnė paliekama, o silpnesnė nupjaunama prie pagrindo.
Jei sodinukas yra stipriai išlinkęs, jį būtina pririšti prie kuolo. Tai padeda išlaikyti taisyklingą kamieno formą ir skatina vertikalų augimą.
Tais atvejais, kai sodinukas neturi aiškaus vedančiojo ūglio, jo funkciją gali perimti viršutinė šaka. Ji pririšama prie kuolo taip, kad augtų vertikalia kryptimi.
Formuojant jauną medį svarbu nuolat stebėti šakų augimo kryptį. Vertikalūs ūgliai patrumpinami iki išorinių pumpurų, kad būtų skatinamas vainiko plėtimasis į šonus.
Vidiniai, į viršų nukreipti pumpurai paprastai trumpinami tik tais atvejais, kai šakos yra stipriai nulinkusios. Tokios situacijos pasitaiko gana retai.
Jei turite vienmečius sodinukus be šakų, juos reikia patrumpinti iki maždaug 80–85 centimetrų aukščio. Svarbu pasirinkti aukščiausią, gerai išsivysčiusį ir nepažeistą pumpurą, kad iš jo išaugęs ūglis augtų beveik vertikaliai.
Iš kamieno apatinės dalies išaugę ūgliai turi būti pašalinti. Auginant obelį ant sėklinio poskiepio, kamieno aukštis turėtų būti apie 60 centimetrų.
Toliau vainikas formuojamas laikantis tų pačių principų – paliekamos stipriausios ir geriausiai išsidėsčiusios šakos. Svarbiausia siekti, kad medis formuotųsi tolygiai ir turėtų pakankamai vietos augti.
Po pasodinimo genint nereikėtų trumpinti visų šakų galų, kaip kartais daro mėgėjai sodininkai. Pirmuosius 3–4 metus genėjimas turėtų būti minimalus.
Pagrindinis tikslas šiuo laikotarpiu – tik šiek tiek pakoreguoti vainiko formą ir paskatinti kuo daugiau šakotų ūglių. Toks atsargus genėjimas padeda jaunai obeliai greičiau sustiprėti ir formuoti tvirtą, derlingą vainiką.
