Dirbtinio intelekto ir debesijos technologijų plėtra visame pasaulyje verčia sparčiai auginti duomenų centrų infrastruktūrą. Tai kelia pagrįstą susirūpinimą, kad didėjantis elektros energijos poreikis gali lemti didesnes sąskaitas paprastiems vartotojams. Jungtinių Valstijų Baltieji rūmai paskelbė iniciatyvą, kuria siekiama sumažinti šią riziką ir paraginti didžiąsias technologijų bendroves prisiimti didesnę atsakomybę už savo energijos vartojimą.
Buvo paskelbta, kad keli didžiausi technologijų ir dirbtinio intelekto sektoriaus dalyviai sutiko imtis veiksmų, kurie turėtų padėti užkirsti kelią elektros kainų augimui dėl naujų duomenų centrų. Pagal vadinamąjį „Ratepayer Protection Pledge“ (Pažadas saugoti vartotojų interesus), įmonės įsipareigoja taikyti praktikas, skirtas apsaugoti gyventojus nuo didesnių elektros kainų, kai vis daugiau verslų steigia daug energijos reikalaujančius duomenų centrus. Pranešama, kad šį pažadą pasirašė „Amazon“, „Google“, „Meta“, „Microsoft“, „OpenAI“, „Oracle“ ir „xAI“.
Keletas dalyvių – „Amazon“, „Google“ ir „Meta“ – šiam pareiškimui priderino ir savo viešuosius pranešimus. Juose bendrovės giria savo dalyvavimą iniciatyvoje ir pabrėžia papildomas vidines politikos priemones, kuriomis, anot jų, siekiama mažinti neigiamą duomenų centrų statybos ir eksploatacijos poveikį aplinkai bei vietos bendruomenėms.
Pagrindinė federalinio pažado nuostata numato, kad technologijų bendrovės įsipareigoja „statyti, įsigyti arba pirkti naujus gamybos išteklius ir elektros energiją, reikalingą patenkinti jų papildomus energijos poreikius, visiškai apmokant šių išteklių kainą“. Taip pat teigiama, kad jos mokės už visus reikalingus elektros tinklo ir infrastruktūros atnaujinimus bei veiks pagal atskiras elektros energijos kainodaros struktūras. Pagal jas mokėjimai būtų vykdomi nepriklausomai nuo to, ar konkrečiu metu bendrovė faktiškai sunaudoja užsakytą elektros kiekį.
Vis dėlto šis pažadas nėra teisiškai privaloma sutartis: nenurodytos jokios kontrolės priemonės, taip pat nenumatytos baudos ar kitos sankcijos įmonėms, kurios nesilaikytų įsipareigojimų. Dokumente neaptariami ir kiti duomenų centrų bei dirbtinio intelekto plėtros padariniai – nei poveikis vietos bendruomenėms, nei papildomas krūvis kitoms komunalinėms paslaugoms ir ištekliams, nei įtaka prieigai prie kritinių kompiuterinių komponentų, pavyzdžiui, RAM atminties.
