Laikotarpis tarp 40 ir 50 metų gali būti sudėtingiausias žmogaus fizinei ir psichinei būklei. Apie tai skelbiama leidinyje „Daily Mail“, remiantis naujausių tyrimų rezultatais.
Mokslininkai aiškina, kad būtent šiame amžiaus tarpsnyje organizme vienu metu vyksta keli svarbūs procesai: mažėja hormonų aktyvumas, lėtėja medžiagų apykaita, prastėja atsistatymas po patiriamo streso, palaipsniui mažėja raumenų masė.
Bristolio universiteto anatomijos profesorė Mišelė Spia šią būseną apibūdino kaip „nesutapimą tarp biologijos ir krūvio“. Pasak jos, organizmas vis dar pajėgus pagaminti pakankamai energijos, tačiau veikia jau kitokiomis fiziologinėmis sąlygomis. Tuo pačiu metu gyvenime žmogui keliamų reikalavimų lygis dažnai pasiekia aukščiausią tašką.
Dažnai būtent 40–50 metų žmonės yra profesinės karjeros viršūnėje, prisiima didžiausią finansinę atsakomybę už šeimą, rūpinasi vaikais ir senstančiais tėvais. Prie viso to prisideda asmeninių pasiekimų ir gyvenimo kelio pervertinimas. Toks derinys sukuria lėtinę psichoemocinę įtampą, net ir nesant rimtų sveikatos sutrikimų.
Kaip amžius veikia psichinę būseną?
Amerikiečių psichologas Danielis Levinsonas, vienas iš suaugusio žmogaus gyvenimo ciklų teorijos kūrėjų, teigė, kad gyvenimo vidurys yra gilios vidinės pertvarkos laikotarpis.
Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad: 20–30 metų dažniau kyla nerimas, susijęs su savęs paieškomis, 40–50 metų laikotarpiu dažnai išryškėja išsekimas ir gyvenimo prasmės krizė, po 55 metų subjektyvus pasitenkinimas gyvenimu paprastai didėja.
Didžiosios Britanijos klinikinis psichologas Oliveris Robinsonas iš Griničo universiteto pabrėžia, kad gyvenimo vidurys – tai metas, kai žmogus aiškiai suvokia turimo laiko ribotumą. Tai gali sukelti egzistencinę įtampą, tačiau kartu atveria kelią brandesnei vidinei pusiausvyrai.
Pažymima, kad be šio laikotarpio, ypač jautrus žmogaus psichikai yra ir vėlyvasis paauglystės laikotarpis (16–19 metų), kai dažniausiai pasireiškia nerimo ir depresijos sutrikimai.
Ar po 50 metų gyventi tampa lengviau?
Tyrėjai teigia, kad biologinis disbalansas yra laikinas. Sulaukus daugiau nei 50 metų, daug žmonių pajunta tarsi „antrą kvėpavimą“: sumažėja išorinis spaudimas, didėja pasitikėjimas savimi, stabilizuojasi savivertė ir gerėja emocijų reguliavimas.
Tokius pokyčius aiškina tai, kad vyresniame amžiuje žmonės dažniau renkasi psichologinį komfortą, o ne nuolatinį bėgimą paskui vis naujus rezultatus ir tikslus. Būtent tai teigiamai veikia psichinę sveikatą ir bendrą pasitenkinimo gyvenimu jausmą.
